Kultūra

Merkys prieš Zaunių

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-02-23


Kovo 2 d., kitą penktadienį,  16.00 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus dr. Vytauto Žalio pirmoji paskaita „Merkys prieš Zaunių“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.

1927-1939 m. čia veikė Klaipėdos krašto gubernatūra, muziejaus nuotr.

Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pranešime teigiama, kad šis paskaitų ciklas padės geriau suprasti specifinę krašto padėtį Lietuvos valstybės sudėtyje, lietuvišką ir vokišką Klaipėdos problemos segmentus, lietuviškosios Klaipėdos politikos turinį bei principus. Į aptariamus klausimus nebus žvelgiama tik lietuvio akimis, pasiremiant autentiškais šaltiniais bus pristatomas britiškasis, prancūziškas ar vokiškasis požiūris į įvairius Klaipėdos problemos aspektus. „Esu lietuvis, myliu Klaipėdą, bet visų pirma esu istorikas“, – cituojamas autoriaus moto.

Paskaitoje dr. V. Žalys aptars Lietuvos politinio elito ir Klaipėdos problemą, remiantis gubernatoriaus Antano Merkio bei užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus atvejais.

Po Prezidento Antano Smetonos ir Ministro pirmininko Juozo Tūbelio XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Klaipėdos gubernatorius Antanas Merkys ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius buvo du įtakingiausi asmenys valstybėje, „lietuviškos“ politikos Klaipėdos krašte architektai bei vykdytojai. Jų padėtis Lietuvos politinėje hierarchijoje nebuvo lygi, gubernatorius stovėjo laipteliu aukščiau už užsienio reikalų ministrą. Ši aplinkybė neretai lemdavo ir lietuviškos Klaipėdos politikos turinį bei kryptį.

Antanas Merkys ir Dovas Zaunius – dvi ryškios, gana prieštaringos asmenybės, dažnai tarpusavyje konkuravusios ir net konfliktavusios. Abu turėjo savo politikos Klaipėdos atžvilgiu viziją, nors tikslas buvo bendras – lietuviškas Klaipėdos kraštas Lietuvos valstybės sudėtyje. Kelius, turėjusius atvesti į užsibrėžtą tikslą, jie matė skirtingai, politikoje buvo linkę rinktis ir skirtingus metodus.

Dėl ko nesutarė gubernatorius ir užsienio reikalų ministras? Kokia turėjo būti „lietuviška“ Klaipėda? Ir kaip reikėjo siekti šio didžiojo tikslo? Kokios buvo jų konfrontacijos pasekmės Lietuvos interesams Klaipėdos krašte ir kuo baigėsi ši dvikova? Ar adekvačiai Kauno politinis elitas vertino iššūkį Lietuvai Klaipėdoje? Šie ir kiti Klaipėdos problemos aspektai bus aptariami paskaitoje „Merkys prieš Zaunių“.


2018-02-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt