Kovo 3-ąją Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas žymaus charizmatiškojo dirigento Vladimiro Ponkino.

Su žmona Olga, asmeninio archyvo nuotr.

Apie planuojamą koncertą pasakoja pats į Lietuvą prieš dvejus metus gyventi atvykęs dirigentas, kuriam teko groti su BBC simfoniniu orkestru, Rusijos, Švedijos, Australijos, Kubos bei kitų šalių orkestrais. Koncertą dirigentas skiria pajūrio moterims artėjančios Tarptautinės moters dienos proga.

Kokią programą žiūrovams pristatys talentingiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai?

Moterims ir jų ištikimiems palydovams vyrams galime paskirti tik labai nuotaikingą programą. Pirmoje koncerto dalyje pradėsime nuo G. Sviridov valso „Pūga“ sukurto pagal garsią Aleksandro Puškino apysaką „Pūga“. Ar skaitėte tą istoriją, kaip netyčia pūgoje pasiklydęs karininkas užklysta į cerkvę, kur jaunikio (kaip tyčia karininko) laukia nuotaka ir su šia mergina susituokia? Netikėta, ar ne? Ir tai pasakojanti muzika netikėta bei užburianti.

P. Mascagni opera „Kaimo garbė“ Intermezzo – taip pat su netikėta istorija pagal „Belkino užrašus“ . Meilės trikampis su netikėta atomazga, kai meilužis miršta nuo mylimos moters teisėto vyro rankos. Nuostabi muzika tarsi nuslepia artėjančią tragediją. Trys nuostabūs kūriniai iš G. Bizet operos „Karmen“ – Habanera, Tereodoro kupletai ir III veiksmo antraktas.

Antroje koncerto dalyje nustebinsime E. Chabrier „Ispaniškąja rapsodija“, kuri labai puošni, spalvinga kaip tikra ispanė. Tai muzika, išgarsinusi savo kūrėją. Tada prasideda linksmybės ir šokiai: A. Dvorak slavų šokiai Nr. 8, g – moll ir Nr. 2, e – moll; F. Liszt noktiurnas „Meilės godos“; J. Brams vengrų šokiai Nr.1 ir Nr. 5. Koncerto pabaigai uždegantys poloviečių šokiai iš A. Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“.

Kaip išugdyti arba atrasti rimtosios muzikos gerbėjus?

Klausytojus reikia sudominti ne tik muzika. 1980 m. tapau pirmuoju Rusijos dirigentu, kuris laimėjo ypač reikšmingą dirigavimo konkursą Londone bei atradau norą dalintis savo žiniomis, mokyti kitus. Dirbdamas Jaroslavlio simfoniniame orkestre ėmiau rengti specialius koncertus vaikams, kuriuose net keturmečiams leisdavau pabandyti tapti orkestro dirigentu bei „vadovauti“ orkestrui. Vaikų susidomėjimas buvo didžiulis, o vaikai ne tik patys atranda muzikos pasaulio paslaptis… Jie į sales atveda tėvus, senelius. Taip galima ugdyti jaunąją kartą ir būsimuosius koncertų klausytojus. Tačiau norint užsiimti vaikų ugdymu reikia ne tokio užimto orkestro kaip Klaipėdoje. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro muzikantams-profesionalams tam nelieka laiko…

Kaip jūs, būdamas garsus dirigentas, dirbęs daugelyje pasaulio šalių bei garbinamas studentų, kurie iš įvairiausių pasaulio šalių, pas jus važinėja mokytis, pasirinkote Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą?

Taip sutapo, kad pas mane studijavo Vaikų choro ir kamerinio orkestro „Salve musica“ dirigentas Kornelijus Pukinskis iš Šilalės. Jis, išvydęs internete skelbtas mano meistriškumo pamokas, pasiprašė į manuosius meistriškumo kursus – Master klasę. Iš K.Pukinskio išgirdau, jog Klaipėdos muzikiniame teatre yra laisva dirigento vieta. 2016 metų sausį susitikau su teatro vadovu Jonu Sakalausku ir mes greitai radome bendrą kalbą. Atvykau į Lietuvą su trijų metų trukmės leidimu čia gyventi ir tai man leidžia tęsti meistriškumo pamokas. Sutapo, jog mano širdis buvo pradėjusi streikuoti, tad Maskvoje buvo atlikta operacija, tačiau gydytojai perspėjo, jog man prireiks dar kvalifikuotesnės pagalbos bei rekomendavo vykti gydytis į Lietuvą.

Su sūneliu Vladimiru jaunesniuoju Melnragėje, asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdoje aš ne tik realizavau save, kaip profesionalą, bet ir sulaukiau profesionalios pagalbos. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje chirurgas kardiologas Gediminas Kundrotas mane labai sėkmingai operavo. Esu jam labai dėkingas ir su džiaugsmu, kad ir slapčia nuo medikų, po operacijos puoliau į darbą. Mes su teatro simfoniniu orkestru parengėme P. Čaikovskio kūrinių programą ir surengėme koncertą. Po koncerto jaučiausi puikiai ir dar kartą geru žodžiu paminėjau gydytoją G. Kundrotą ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės personalą.

Ar Klaipėda ir Lietuvos pajūris jums patinka? Papasakokite apie čia atsivežtą šeimą.

Klaipėda ir Lietuva man bei mano šeimai labai patinka. Gerbiu šią šalį ir jos nuoširdžius žmones. Labai rimtai su šeima svarstome likti Lietuvoje visam laikui, norime išmokti lietuvių kalbą.

Į Lietuvos pajūrį atvykau su žmona Olga (42 m.) ir sūnumi Vladimiru jaunesniuoju (3,5 m.). Man tai trečia santuoka, bet pati laimingiausia. Iš pirmos santuokos turiu 38 metų sūnų. Santykiai su sūnumi sudėtingi. Daug priklauso ir nuo buvusios žmonos požiūrio, nors aš visada jiems stengiausi padėti kiek galėjau…

Daug tikiuosi iš savo sūnaus Vladimiro jaunesniojo – jis turi unikalią klausą bei greičiausiai taps muziku. Jis neseniai pradėjo eiti į „darbą“, t.y. darželį.

Su žmona Olga susipažinau 2004 m., kai tapau Rusijos nacionalinio akademinio N. Osipovo liaudies instrumentų orkestro vyr. dirigentu. Olga čia grojo domra – styginiu rusų liaudies muzikos instrumentu. Įsižiūrėjau jos įdėmias akis… Tarnybinis romanas, tad palikdamas šį orkestrą pasiėmiau ir žmoną.

Artėjantį koncertą skirsite moterims… Kas jums yra meilė?

Meilė mano gyvenime sklando visur. Meilė savai profesijai. Dirigento profesija sunki, tad jos nemylinčiam netiktų. Dirigentas turi būti puikus diplomatas bei santykių su kolektyvu bei žiūrovais ekspertas. Orkestro muzikantų niekada „nespaudžiu“. Mano credo darbe „pagirk ir pataisyk“.

Tarp mūsų su žmona ne vienerių metų skirtumas, bet meilei tai netrukdo. Labai vienas kitą mylime ir ilgimės, kai tenka net trumpam išsiskirti. Ilgimės visi trys, ir sūnus taip pat…

INFORMACIJA

Dirigentas gimė 1951 m. Irkutske. 1980 m. jis tapo pirmuoju Sovietų Sąjungos dirigentu, kuris laimėjo ypač reikšmingą dirigavimo konkursą Londone.
Yra dirbęs Krokuvos bei Maskvos filharmonijos orkestruose, Jaroslavlio simfoniniame orkestre, Rusijos kinematografijos simfoniniame orkestre. Taip pat yra dirigavęs BBC simfoniniam orkestrui, Rusijos, Švedijos, Australijos, Kubos bei kitų šalių orkestrams.

Nuo 1995 m. užėmė vyriausiojo dirigento pareigas Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos Maskvos akademiniame muzikiniame teatre, kur vadovavo daugelio operų ir baletų pastatymams, vėliau buvo pakviestas dirbti vyriausiuoju dirigentu Maskvos „Helikon“ operos teatre.
V. Ponkinas dažnai kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose, taip pat vadovauti meistriškumo kursams.

Dirigentas yra gavęs daug prestižinių apdovanojimų. Popiežius Jonas Paulius II jį apdovanojo „Garbės svečio“ medaliu, o Dalai Lama dirigentą pagerbė „Garbės svečio“ sertifikatu.
                                                                                                                                                                                 

                                                                                                                                                                                            Žaneta Skersytė