Kovo pradžioje Klaipėdos etnokultūros centre numatoma daug įdomių renginių, kuriuose kviečiami apsilankyti miestiečiai.

„Klaipėdos krašto balsai“ – ciklas renginių, kurių metu siekiama geriau pažinti autentišką Klaipėdos krašto dainavimo tradiciją reprezentuojančius pateikėjus. Juos pristatys bei dainuojamų dainų specifiką suvokti padės etnomuzikologė doc. dr. Lina Petrošienė.

Kovo 6 d. 18.00 val. pasidainavimo metu bus supažindinama su Gertrūdos ir Martyno Lacyčių dainomis.

Po Antrojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos folkloro rinkimas buvo tęsiamas išeivijoje. Į JAV emigravęs tautosakininkas Jonas Balys 1949 m. rudenį, kaip pats rašė, gastroliavęs po visą lietuviškąją Čikagą. Čia į magnetines juostas arba kaspinus įrašė 44 dainas iš vos prieš keletą mėnesių į Ameriką atvykusių klaipėdiškių „dipukų“ Gertrūdos ir Martyno Lacyčių.

Jų dainas paskelbė savo sudarytuose ir išleistuose rinkiniuose „Lietuvių dainos Amerikoje“ (1958, 1977). G. Lacytienės repertuaras yra turtingas ir gausus, niekuo nenusileidžiantis  kitų žinomiausių klaipėdiškių A. Mažeivos ir M. Klingerienės dainų repertuarui. M. Lacytis yra žinomas Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, profesionalus muzikas ir pedagogas. Gyvendamas JAV jis vadovavo evangelikų liuteronų chorams.

Gertrūdos ir Martyno Lacyčių dainos bus dainuojamos kartu su Klaipėdos etnokultūros centro Tradicinių dainų klubu.

Paskaita –diskusija  

Kovo 7 d. 17.30 val. etnokultūros centre vyks vieša diskusija „Mažosios Lietuvos istorinių vietovardžių išsaugojimo būtinybė ir galimybė“. Paskaitą skaitys prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Mažosios Lietuvos vietovardžių rekonstrukcijos, išsaugojimo ir tolimesnio vartojimo klausimas aktualus ne tik Klaipėdos kraštui, kuris paveldėjo teritorinę buvusių Rytprūsių dalį, bet ir visai Lietuvai.

Praėjusiais metais vykusioje konferencijoje „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, paminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ Lietuvos Respublikos Seimo salėje nemažas būrys įvairių sričių specialistų ragino valdžios atstovus įstatymiškai remti nuostatą išsaugoti nykstančius kaimėvardžius, skirti daugiau lėšų užtikrinti visų vietovardžių tyrimus ir tinkamą jų vartoseną. Tada buvo priimta ir rezoliucija. Deja, pokyčių į gerąją pusę nematyti, greičiau priešingai ‒ neseniai Lietuvių kalbos institute parengtas vietovardžių žodyno tomas iš Lietuvos mokslo tarybos finansavimo nesulaukė.

Tai viena iš nemaloniausių „dovanų“ Nepriklausomybės jubiliejaus proga, sakoma Etnokultūros centro pranešime.

Jame kviečiama Klaipėdos krašto paveldui neabejingus žmones dalyvauti paskaitoje ir diskusijoje apie tai, ką patys galime padaryti, kad istoriniai vietovardžiai rastų deramą vietą mūsų kultūroje.

„Misija Sibiras“

Kovo 10 d. 17.00 val. vyks 12-ąjį kartą organizuoto projekto „Misija Sibiras‘17“ pristatymas, ir dokumentinio filmo „Misija Sibiras’17 – dainuojanti ekspedicija“ premjera bei susitikimas su ekspedicijos dalyviais.

 2017 m. „Misija Sibiras‘17“ ekspedicijos dalyviai vyko į Irkutsko sritį, kurioje tvarkė lietuvių amžino poilsio vietos Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose. Iš viso sutvarkytos 9 skirtingos kapinės.

Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje 16 žmonių komanda savo rankomis šildė ir į dangų kėlė kryžius, susitiko su Sibire tebegyvenančiais lietuviais bei jų artimaisiais ir ieškojo lietuvybės ten, kur žmogus nebuvo įžengęs keliasdešimt metų.

Visi renginiai nemokami.