Pristatydamas Klaipėdos miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui pastarojo meto planavimo tendencijas vyriausiasis architektas Almantas Mureika aštria problema pavadino žemėtvarkinius planus, kurių dėka uostamiesčio pašonėje atsiranda daug mažų ir įvairių formų sklypelių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak A. Mureikos, daugiau nei 200 ha teritorijoje, ribojamoje Tauralaukio, Palangos plento ir Liepų gatvės, esantys laukai buvo išdalinti vykdant žemės reformą. Dabar čia rengiami žemėtvarkiniai planai ir be infrastruktūros sutarčių bei projektų dideli sklypai skaidomi į daug mažų, „kur gatvės neaišku kokio pločio, nėra jokių apsisukimų jų gale, neapsisuks aptarnaujantis transportas”.

„Tokių žemėtvarkinių planų aibė paruošta, net Savivaldybės administracijai jų nerodo, žemėtvarkininkai juos tvirtina dešimtimis. Prasidėjo tai prieš dvejus metus. Naujas Teritorijų planavimo įstatymas leido daug išimčių – nereikia detalaus, užtenka žemėtvarkinio plano, nerodoma visuomenei. Leidžia chaosą vykdyti tokie žemėtvarkiniai planai. Sklypai vidury laukų, kanalizacija – už kilometro. Žemėtvarkai nerūpi mūsų bendrasis planas”, – sakė A. Mureika.

Pasak jo, 2015 m. Klaipėdos mieste buvo parengta 12 žemėtvarkinių planų, o pernai jau 85.

Anot A. Mureikos, Klaipėdos rajone jau reikalaujama tiesti infrastruktūros tinklus ir jei tai nėra prioritetinio vystymosi zona, ta našta tenka patiems gyventojams.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad šį procesą bus bandoma suvaldyti parengiant specialųjį planą, kad tokiuose kvartaluose bent jau pagrindinės gatvės būtų suplanuotos ir būtų aišku, kur miestas ateityje turėtų investuoti.

Tačiau minėtojo komiteto narys Vygantas Vareikis atkreipė dėmesį, kad toks procesas gali lemti ir dalies gyventojų sugrąžinimą į miestą.

„Sunku yra išlaikyti balansą, kad ir statytųsi, ir būtų tvarkingai plėtojamos teritorijos”, – sakė Mantė Černiūtė-Amšiejienė.