Svarbu, Temos

Atverti vartai Šventosios uosto projektui

Livija Grajauskienė

Livija Grajauskiene
2018-02-28


Trečiadienį neeiliniame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kuris, kaip tikimasi, atvers vartus supaprastintam Šventosios uosto rekonstrukcijos projektui įgyvendinti: iš valstybės Palangos savivaldybės žinion perimta Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Keis įstatymą

Minėtasis Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas parengtas atsižvelgus į sausio pabaigoje Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame suinteresuotų institucijų pasitarime dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto priimtus sprendimus.

Senasis Šventosios uostelis

Susisiekimo ministerijai yra pavesta iki ketvirtadienio, kovo pirmosios, parengti ir Vyriausybei pateikti LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo Šventosios jūrų uostas būtų patikėjimo teise perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo Palangos miesto savivaldybei.

Teigiama, jog Susisiekimo ministerija yra parengusi minimo teisės akto pakeitimo projektą, tačiau jo negali derinti ir pateikti Vyriausybei tol, kol nebus gautas Palangos miesto savivaldybės tarybos pritarimas.

Tikinama, jog Palangos žinion perėmus aukščiau išvardintą turtą, bus sudarytos sąlygos imtis realių veiksmų, siekiant įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį Šventosios uostą.

Pakeitus įstatyminę bazę, Palangos savivaldybė iki birželio galėtų pateikti paraišką ir galėtų tikėtis gauti kažkiek lėšų Šventosios uosteliui atstatyti. Pinigai tam galėtų būti numatyti iš Žemės ūkio ministerijos administruojamos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos.

Pradės nuo infrastruktūros žvejams

Kokių juridinių veiksmų derėtų imtis, kad Šventosios uostas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos būtų perduotas Palangos savivaldybei, kad ši galbūt išjudintų mirties taške sustingusias uosto rekonstrukcijos problemas, sausio pabaigoje tartasi viename pirmųjų naujojo Vyriausybės kanclerio Algirdo Stančaičio organizuotų posėdžių.

Kaip pranešė Palangos miesto savivaldybė, minėtame posėdyje be susisiekimo ministro Roko Masiulio, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo Arvydo Vaitkaus, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų atstovų dalyvavo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus bei Savivaldybės tarybos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas.

Pasitarimo metu kalbėta apie galimybę įgyvendinti Šventosios uosto atstatymo antrąjį etapą, tai yra, įrengti šioje teritorijoje žvejams reikalingą infrastruktūrą – pastatyti žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpas, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir kita.

Pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, yra galimybė Šventosios uosto statybos antrojo etapo darbus finansuoti europinėmis lėšomis, tačiau paraišką ES finansavimui minėtoms reikmėms gauti gali teikti tik Savivaldybė.

„Todėl pasitarimo metu sutarta ieškoti teisinių galimybių, kaip Šventosios uostą perduoti panaudos teise valdyti Palangos miesto savivaldybei. Jei šis uostas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, galėtume iki birželio pateikti paraišką ES, ir, gavus lėšų, prasidėtų Šventosios uosto atgimimas. Be abejonės, uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų“, – sakė Š. Vaitkus.

Šventoji nuskriausta
Šventosios uostelis dabar, Albatrosas.lt nuotr.

Bet kokių žingsnių, vesiančių link nors kokios infrastruktūros sukūrimo, jau seniai nekantriai laukia visi Šventosios žvejai. Nekart rašyta, jog po Klaipėdos didžiausia – įskaitant aplinkines vietoves, čia žvejoja 19 įmonių  – Šventosios žvejų grupė dirba itin nepalankiomis sąlygomis. Senasis Šventosios uostas kaip žuvų iškrovimo vieta dėl prasto privažiavimo nefunkcionuoja, pietinė ir šiaurinė žuvų iškrovimo vietos yra tiesiog paplūdimiuose.

Egzotiškai poilsiautojų ir žurnalistų nuotraukose atrodantys vaizdai, kaip Šventosios žvejai, vos iki kelių įsibridę į vandenį per taip iškilmingai 2011-aisiais atidaryto Šventosios uosto vartus stumia įplauką nuolat užnešančiame smėlyje stringančias savo valtis, patiems žvejams – niūri kasdienybė. Kaip ir ne pirmus metus skambantys pažadai, jog tuoj tuoj uostas bus pradėtas atkūrinėti, tačiau realiai į žvejybos infrastruktūrą neinvestuojama nė euro.

Uostas pamažu „traukėsi“

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo parengusi visus Šventosios uostui atstatyti reikalingus dokumentus, turi ir uosto statybos leidimą.

2015 m. rugpjūčio 26 d. baigtame rengti Šventosios uosto infrastruktūros ir akvatorijos gilinimo techniniame projekte numatyta bendra atstatymo vertė – 70,5 mln. eurų. Suplanuotasis uostelis turėjo būti 6 metrų gylio bei 9 metrų gylio atitinkama įplauka, kad į Šventąją galėtų užsukti nedideli kruiziniai laivai.

Minėtą kainą sudarė I etapo statybos – molų statyba ir farvaterio gilinimas, II etapo statyba – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, III etapo statyba – inžineriniai tinklai, IV etapas – vakarinės krantinės rekonstravimas, V etapas – rytinės krantinės rekonstravimas, VI etapas – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

Po kurio laiko pirminis Šventosios uosto atstatymo planas buvo gerokai sutrauktas: nuspręsta, kad užteks 3 metrų gylio, apkarpyti ir kiti planai. Skaičiuota, jog „supaprastintas“ uostelis gali kainuoti apie 35–40 mln. eurų. Tačiau ir tiek lėšų nebuvo iš kur paimti. Nuskambėjo mintis, kad kainą galima „numušti“ iki 15 mln. eurų dar labiau mažinant gylius uoste, statant trumpesnius molus bei įsitaisyti žemsiurbę įplaukos kanalui nuo smėlio vaduoti.

Paskutiniu metu svarstytas minimalistinis maždaug 2,5 mln. eurų vertės Šventosios uostelio atstatymo variantas.

Uostelis be molų
Livijos Grajauskienės nuotr.

Šiuo metu kalbama, jog tokio uosto, kokiam išduotas statybos leidimas, pastatyti nepavyks. Palangos savivaldybė mato Šventojoje realiai įgyvendinamą kuklesnį uosto variantą. Jo statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis (su molais) šio uostelio statybos etapas.

Dabar numatoma, jog pirmiausia būtų rekonstruojama į uostelį vedanti gatvė, įrengta automobilių aikštelė, nutiestos komunikacijos ir vandentiekis, pastatytas laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, įsigyta sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga. Šiems darbams reiktų kiek daugiau nei dviejų milijonų eurų. Už 156 tūkst. eurų planuojama įsigyti žemsiurbę.

Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų būtų skirta iš Žuvininkystės fondo, apie 250 tūkst. eurų skirtų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo.

 


2018-02-28

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt