[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdą ir visą Lietuvą kaustant kol kas didžiausiems šio šaltojo sezono šalčiams, paskutinę kalendorinę žiemos dieną „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas įsiprašė į centralizuotą šilumą miestui tiekiančios AB „Klaipėdos energijos“ valdas, kad galėtų parengti fotoreportažą.

Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet ir pats įmonės vadovas Antanas Katinas, ir eiliniai darbuotojai tikina, kad jiems kur kas ramiau ir smagiau dirbti, kai lauke nespaudžia toks šaltis.

Danės gatvėje stovinti katilinė yra unikali ir tuo, kad čia dar yra išlikę tarpukario įrengimai. „Kai išleidžiame į sistemą mažesnės nei 100 laipsnių temperatūros vandenį, tada dirbti ramiau“, – trečiadienio ryte „Atvirai Klaipėdai“ sakė prie čia esančio centrinio viso miesto šilumos sistemos valdymo punkto sėdėjęs dispečeris Vytautas Alyta, įmonėje su pertraukomis dirbantis jau 25 metus. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ir žmonės nelabai bus patenkinti gavę didesnes sąskaitas, ir sistemos dabar dirba įtemptu režimu, tad nuolat jaučiame įtampą, kad viskas klostytųsi sklandžiai. Šiuo metu kūrename ir dujas, ir mazutą, ir biokurą“, – sakė A. Katinas.

„Kai išleidžiame į sistemą mažesnės nei 100 laipsnių temperatūros vandenį, tada dirbti ramiau“, – trečiadienio ryte „Atvirai Klaipėdai“ sakė prie centrinio viso miesto šilumos sistemos valdymo punkto, esančio  Danės gatvėje, sėdėjęs dispečeris Vytautas Alyta, įmonėje su pertraukomis dirbantis jau 25 metus.

Tuo metu, kai kalbėjomės, į miesto tinklus keliavo 109,7 laipsnių termofikacinis vanduo. Esant šalčiams, didesniems nei minus 20, į miestą reikėtų išleisti 121,5 laipsnių vandenį. Kai lauke minus 5, užtenka 85 laipsnių vandens, kai apie nulį – 75 laipsnių.

Danės gatvėje stovinti katilinė yra unikali ne tik tuo, kad čia dar yra išlikę tarpukario įrengimai ir net tuomet čia budėdavusių ginkluotų sargybinių būdelė tik su maža anga šautuvui, bet ir tuo, kad čia termofikaciniam vandeniui pasinaudojama ir neišsenkančiu šalia tekančios Dangės resursu.

Vien Danės gatvėje esančioje katilinėje yra 17 įvairios paskirties vandens filtrų, bet vienu metu dirba ne visi, kai kurie yra rezerve. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Imame iš upės vandenį visada, kai tik tinka jo druskingumas. Jis paprastai padidėja, kai pakyla vandens lygis. Tada jau imame vandenį iš miesto tinklų”, – pasakojo vandens paruošimo inžinierė Daiva Bartušienė.

Pasak jos, visuose miesto tinkluose cirkuliuoja apie 28 000 kub. metrų termofikacinio vandens, kuris prieš tai turi būti tinkamai paruoštas – išfiltruotas, suminkštintas, pašalintas deguonis, nudažytas žalia spalva. Sistema vandeniu gali būti papildoma ir kitose katilinėse – tiek stovinčioje Šilutės plente, tiek Lypkiuose. Vien esančioje Danės gatvėje yra 17 įvairios paskirties filtrų, bet vienu metu dirba ne visi, kai kurie yra rezerve.

„Kiek reikiam papildyti, priklauso nuo to, ar yra avarinių situacijų ir kitų veiksnių. Esant avarijai gali tekti papildyti ir 200 kubinių metrų per valandą, ir daugiau. Įprastai per parą papildome po 100 kubinių metrų“, – sakė specialistė.

Daugiausia šilumos pagaminama Šilutės plente esančioje katilinėje, kur nuo objekto atidarymo stovi ne tik trys įprastiniai katilai, vienu metu galintys deginti ir dujas, ir mazutą, bet ir du biokuro katilai, čia pradėję darbuotis nuo 2015-ųjų sausio. Šiuo metu dirba jie ir vienas iš senųjų, modernizuotas katilas. Esant poreikiui būtų įjungiamas ir antrasis.

Nuotraukoje matyti tik vieno iš Šilutės plento katilinės biokuro katilo „galva”. Paties katilo aukštis siekia apie 7 metrus. Jo viduje – apie 1000 laipsnių temperatūra. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šioje katilinėje besidarbuojantis vyresnysis inžinierius Erlandas Kidolius sakė, kad pačiame biokuro katile degimo temperatūra siekia apie 1000 laipsnių. Naujoji investicija leidžia šilumos gamybos proceso metu išspausti „maksimumą“ – šalia įrengtas kondensacinis ekonomaizeris dar paima šilumą ir iš dūmų, tad jie į lauką per kaminą išeina jau tik 45 laipsnių temperatūros.

Pasak įmonės veiklos aptarnavimo centro vadovo Egidijaus Preibio, katilinėje jau yra paruošta vieta dar dviem tokio tipo biokuro vandens šildymo katilams. Šiomis dienomis pasirašoma sutartis dėl jų įrengimo dalinio finansavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdomos pirkimo konkurso procedūros.

Šioje Šilutės plento katilinės vietoje bus montuojami dar du nauji biokuro katilai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Biokuro katilas bus statomas ir Lypkių katilinėje, tik jis jau stovės papildomame priestate. Darbus atliks konkursą laimėjusi UAB „Enerstena“. Šioje katilinėje dirbantis inžinierius Robertas Palauskas sakė, jog jam teko darbuotis priimant šią katilinę eksploatuoti. Pasak specialisto, ji yra suprojektuota taip, kad būtų galima plėsti tiek vakarų kryptimi, kaip bus daroma dabar, tiek į rytus.

Šioje Lypkių katilinės vietoje iškils priestatas, kuriame stovės naujas biokuro katilas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Beje, atėjus didiesiems šalčiams kai kurie Klaipėdoje dirbantys nepriklausomi šilumos gamintojai pradėjo šildytis tik patys – taip nutiko „Klaipėdos baldams“ ir „Home group“, o „Klaipėdos mediena“ ir „Miesto energija“ bepatiekia tik apie 2 MW galios šilumos (antradienio rytą miestui reikėjo apie 280 MW).

Centriniame viso miesto šilumos sistemos valdymo punkte, esančiame  Danės gatvėje, matyti, kas ir kiek konkrečiu metu tiekia šilumos energijos. Antradienį ryte miestui reikėjo 280,3 MW. Iš jų 113,6 tiekė Šilutės plento (rajoninė katilinė – 17,9 MW sudarė šiluma iš biokuro), 69,7 – „Fortum Klaipėda”, 50,9 – Lypkių katilinė, 44,7 – Danės gatvėje esanti katilinė, 18 – „Pramonės energija”, 1,6 – „Miesto energija”, 1 – „Klaipėdos mediena”. Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”20486,20509,20507,20505,20503,20502,20501,20500,20497,20495,20504,20494,20493,20492,20484,20488,20489,20490,20506,20483″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]