Būrys dėdžių ir tetų, mokyklas baigę prieš daugelį metų, ketvirtadienį vėl trumpam sėdo į mokyklos suolą, bet tik tam, kad įsitikintų, jog jų vaikai ir anūkai jau mokosi (ir dar mokysis) visai kitaip, nei jie patys.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai išvažiuojamąjį posėdį surengė, aplankydami tris uostamiesčio progimnazijas, kuriose veikia išmaniosios klasės. Kartu naujus ugdymo procesus stebėjo ir būrelis Švietimo skyriaus darbuotojų su vedėja Laima Prižgintiene priešaky.

„Smeltės” progimnazijos matematikos mokytoja demonstruoja interaktyviosios lentos galimybes, Palmiros Mart nuotr.

Su robotikos pagrindais miesto politikai ir valstybės tarnautojai susipažino Martyno Mažvydo progimnazijoje, kur inžinerinio ugdymo programa taikoma nuo pirmos klasės. Čia robotikos klasėje mokslus su malonumu kremta 1-2 ir 5-6 klasių mokiniai.

„Gedminų“ progimnazija, bendradarbiaudama su verslu, įsidiegė pažangią ir šiuo metu visame pasaulyje populiarią MozaBook mokymo programinę įrangą, kurios pagrindą sudaro interaktyvioji (išmanioji) lenta.

Su tokios lentos galimybėmis išvažiuojamojo posėdžio dalyviai buvo išsamiai supažindinti ir „Smeltės“ progimnazijoje. Čia užduotis moksleiviams interaktyviojoje lentoje suprogramavo patys mokytojai.

„Smeltės” išmaniojoje klasėje mokoma fizikos, matematikos ir gamtos mokslų. Be to, vieną kartą per savaitę išmaniąją pamoką turi ir pirmokai, kurie, auklėtojos teigimu, dar prieš aštuonias rikiuojasi prie klasės durų, nekantraudami kibti į mokslus. Tėveliai gi sako negalį pirmokėlių atplėšti nuo namų darbų, kai jie juos atlieka, prisijungę prie išmaniosios klasės programos.

Kad šiuolaikiniai vaikai kitaip priima informaciją ir jų ugdymas sunkiai įsivaizduojamas be išmaniųjų technologijų, pripažino visi minėtų progimnazijų pedagogai. Jų teigimu, išmaniosiose klasėse, kitaip ne įprastose, moksleiviai patys veržiasi atsakinėti prie lentos, o jų padarytos klaidos esą geriau įsimena, kai jas akivaizdžiai „parodo” interaktyvioji lenta, o ne mokytojas.

Išmaniosiose klasėse moksleiviai patys veržiasi atsakinėti prie lentos, o jų padarytos klaidos esą geriau įsimena, kai jas akivaizdžiai „parodo” interaktyvioji lenta, o ne mokytojas. Palmiros Mart nuotr.

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis posėdžio pabaigoje teigė likęs sužavėtas sumaniu moderniųjų technologijų pritaikymu moksleivių ugdymo procese. „Mūsų laikais nieko panašaus net įsivaizduoti negalėjome“, – apibendrino komiteto pirmininkas.