Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-03-03 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Kai už lango spaudžia šaltukas, o ligos kamuoja kas antrą tavo pažįstamą, lieka imtis kažkokių priemonių ir spręsti šį nepatogumą. Visai neseniai „Wizz Air” skrydžių kompanija paskelbė naują kryptį iš Vilniaus – į saulėtąjį Kiprą. Tad, pasitaikius progai ir palankioms kainoms, nusprendžiau išbandyti savaitgalio paketą.
Capo Greco nacionalinio parko skardžiai.
Pasirinkus skrydį penktadienį, galima suplanuoti turiningą ilgąjį savaitgalį lietuviškoje vasaroje. Vos už 60 eurų asmeniui bilietus pirmyn-atgal per tris valandas galima atsidurti Larnakoje. Skrydis patogus, iš ryto, tad įspūdžiams bei poilsiui lieka dar pilna diena.
Nuo oro uosto iki miesto kas pusvalandį vyksta miesto autobusai (1,5 eur). Per 20-30 minučių autobusas jus nuveš iki centrinės pėsčiųjų alėjos, nuo kurios beveik visi viešbučiai ar apartamentai jau ranka pasiekiami.
Prabangos savaitgaliui neplanavau, tad per booking rezervacinę sistemą pasirinkau apartamentus su mini virtuvėle, indais bei reikalingiausia technika visai šalia pėsčiųjų gatvės. Vasarį sezonas dar neprasidėjęs, todėl pavyko rasti neblogą pasiūlymą kartu su pusryčiais. Vienintelis nepatogumas – juos teikia už kelių šimtų metrų esanti kavinukė, bet su vaizdu į jūrą bei pliažą.
Pirmąją dieną paskyriau Larnakos miestui – po šalčių bangos norėjosi tiesiog pasišildyti saulutėje, sėdint pliaže ant suoliuko ar maloniai čiurlenant fontanui pagrindinėje aikštėje. Dar nepatingėjau pasivaikščioti iki netoliese esančio druskingo ežero, kur tikėjausi pasigrožėti flamingais, kurie čia žiemoja, bet lyg tyčia jie buvo nuskridę į kitą ežero pusę.
Pasivaikščiojimas palei Larnakos druskos ežerą.
Kipre temsta anksti, tad jau apie septintą valandą įjungiami miesto žiburiai ir prasideda naktinis gyvenimas. Iš kažkur atsiradę visi turistai pažyra į kavinukes, ragauja kiprietiškas meze ar kitus skanėstus, dainuoja karaoke ar niekur neskubėdami vaikštinėja pakrante.
Antrąją dieną tarpmiestiniu autobusu vykstu į šalies sostinę. Šioje šalyje eismas vyksta kairiąja kelio dalimi, todėl išsinuomoti automobilio nedrįsau.
Sostinė Nikosija padalinta į dvi dalis – turkiškąją ir kiprietiškąją, nes nuo 1974 metų Kipro sala priklauso Turkijai bei Kipro respublikai, todėl šis miestas buvo padalintas ir priskirtas abiems valstybėms. Labiausiai mane domino turkiškoji pusė, į kurią be jokių trikdžių įleido poste parodžius pasą (tinka ir ID kortelė).
Larnakos ežero pakrantėje – turkų mečetė.
Įėjus pro sieną pasitinka turkiškas turgus bei platus turkiškų prekių pasirinkimas. Palyginus kainas, suvenyrus bei lauktuves planuokite pirkti būtent ten – tikrai yra pigiau. Jei norite išsikeisti eurus į turkiškas liras, čia pat jums tai pasiūlys kelios keityklos. Visame mieste kainos yra nurodytos ir eurais, tad didelių problemų dėl apmokėjimų nekilo.
Lyginant kultūrinius ar vertingus objektus, deja, turkiškoji pusė yra gražesnė ir nesunaikinta, o kiprietiškoji Nikosija yra labiau apgriauta. Siūlau pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, užsukti į mečetę ar pasigrožėti venecijietiškais namais palei gynybinę sieną, užsukti į dervišų centrą ir pasigrožėti jų šokiais.
Turkiška prekyba Nikosijos gatvelėse.
Taigi, diena ištirpo Nikosijos senamiesčiuose bei žvalgantis „ką nusipirkti“. Kadangi buvau priklausoma nuo vietinio transporto, neužilgo turėjau keliauti atgal į Larnaką. Kelionė autobusu trunka apie valandą.
Trečioji diena buvo skirta gamtai – įspūdingiems kraštovaizdžiams bei jūrai. Tam pasirenku Agia Napa kurortą, kuris labai primena mūsų Palangą. Ne sezono metu ten ramu, veikia vos viena kita pramoga ar kavinukė, užtat akį traukia gamta.
Vaikštinėjant krantu aptikau uolėtus skardžius bei vieną iš madingų langų, susiformavusių uoloje (tokį Žydrąjį langą visai neseniai nuplovė Maltos pakrantėje). Bangų mūša bei saulės spinduliai užburia, tad krante praleidžiu ne vieną valandą.
Ayia Napa uolos langas.
Iš šio miestuko patogu pavažiuoti vietiniu autobusu (vėl už 1,5 eur) iki Protaro kurorto. Tai įspūdingų paplūdimių, primenančių tolimųjų kraštų žydruosius krantus, ir uolėtų įlankų oazė. Čia pat ir Cape greco nacionalinis parkas, kviečiantis pasivaikščioti pėsčiųjų takais, nusileisti skardžiu prie jūros ar atrasti dar vieną uolėtą langą į žydruosius vandenis. Esant gaiviam vasariškam orui, labai malonu pasivaikščioti pėstute. Taip besigrožint įveikiau 5 km trasą nuo vieno pliažo iki kito.
Ayia Napa krantai.
Autobuso stotelių toje trasoje yra nedaug, bet vieną kitą žygį susiplanuoti tikrai pavyks. Apie 17 valandą vėl suku atgal į Larnaką – norėtųsi pasibūti ilgiau, bet autobusai savaitgalį važiuoja rečiau. Tai dar vienas nepatogumas keliaujant be automobilio.
Ketvirtos dienos rytas buvo skirtas atsisveikinimui su saule, kuri tą rytą taip ir nepasirodė, susikaupė debesys, tad keliauti atgal namo nebebuvo taip liūdna.
Skrydis atgalios – apie 10 ryto, tad skubėti nereikia, ramiai papusryčiauju ir tuo pačiu viešuoju autobusu grįžtu į oro uostą. Dar po trijų valandų, jau su šypsena veide, pasitinku besispardančią ir išprotėjusią žiemą Vilniuje.
Figų paplūdimys Protare.
Kam įdomu, pateikiu kelionės išlaidas vienam asmeniui: 60 Eur lėktuvo bilietams, 17 Eur viešajam transportui (vėliau oro uoste nugirdau tautietės pasakojimą, kad savaitei automobilio nuoma jai kainavo 100 eur + kuro išlaidos), 60 eur už 3 nakvynes apartamentuose bei smulkios išlaidos suvenyrams. Maistą pirkau vietinėse parduotuvėlėse arba turguje – mėgavausi alyvuogėmis, šviežiomis daržovėmis bei vaisiais ir pasakiško skonio kvepiančiais apelsinais. Vakarienė kavinėje kainuoja apie 11-25 eur.
Taigi, siūlau pasinaudoti tokiu mini atostogų planeliu ir labai neišlaidaujant pasimėgauti saulės voniomis Kipro saloje.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”20916,20917,20918,20919,20920,20921,20922,20923,20924,20925,20927,20928,20929,20930,20931,20932,20903,20902,20901,20900″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą