„Atvira Klaipėda” jau skelbė, kad Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą paaiškėjo, jog Klaipėdos universitetas (KU) šiemet nebegalės vykdyti priėmimo į 16 pirmos pakopos ir 14 antros pakopos studijų programų. Tačiau kur kas liūdnesnė padėtis uostamiestyje veikiančiame LCC tarpautiniame universitete – jis nebegalės vykdyti priėmimų nė į vieną iš 8 savo programų.
LCC atstovai „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad dėl sprendimo persvarstymo kreipėsi į SKVC dar tą pačią dieną, kai apie tokią naujieną sužinojo iš žiniasklaidos. Ką darys, jei persvarstymas neduos norimų rezultatų, jie žada pakomentuoti kitą savaitę.
LCC tarptautinis universitetas po vertinimų procedūrų buvo akredituotas iki 2022-ųjų, visos jo vykdomos programos yra perėjusios išorinį tarptautinį vertinimą ir gavusios maksimalų įvertinimą taip pat šešeriems metams, tačiau dabar Studijų kokybės vertinimo centras nusprendė, kad šiemet studentų nebebus galima priimti nė į vieną iš programų.
Neįtiko visos programos
SKVC priėmus sprendimą studijų programą „laikinai akredituoti ribojamai”, į ją aukštoji mokykla negali vykdyti studentų priėmimo 2018 m. ir nebetenka teisės registruoti šioje studijų kryptyje naujų studijų programų. Tačiau jau studijuojantys studentai gali baigti studijas.
Tokio neigiamo verdikto sulaukė I ir II pakopos LCC filologijos pagal kalbą studijos, teologija, komunikacija, politikos mokslai, psichologija, vadyba (II pakopa) ir verslo studijos.
LCC Korporacinės komunikacijos skyriaus vadovė Vilma Songailaitė patvirtino, kad tai yra visos šiuo metu šios aukštosios mokyklos siūlomos studijos.
Yra sutrikę
„Kaip visiškai akredituotas privatus artes liberales universitetas Klaipėdoje esame sutrikę, kad universiteto programų, akredituotų maksimaliam terminui, statusas nuo kovo 1 d. buvo pakeistas į „laikinai ribojamų” statusą. Reiškiame susirūpinimą dėl šių sprendimų proceso eigos, kriterijų, komunikacijos trūkumo ir galimos žalos dabartiniams ir būsimiems studentams bei absolventams”, – teigia V. Songailaitė.
Pasak jos, LCC yra privatus universitetas ir niekada nepretendavo į mokslo darbų finansavimą iš valstybės, tad Lietuvos Mokslo taryba nereikalavo teikti mokslinės produkcijos vertinimui nei 2016 m., nei 2017 m.
„Pirmą kartą to paprašyta buvo tik prieš 10 dienų. Į prašymą universitetas sureagavo nedelsdamas ir nusiuntė duomenis. Mūsų mokslinė veikla visada buvo įtraukta į savianalizę išoriniam vertinimui ir ekspertų vertinama palankiai. Galime konstatuoti, kad mokslinės pedagoginio personalo veiklos apimtis proporcinga institucijos dydžiui, o jos kokybinė vertė yra universitetinio lygmens”, – teigia LCC atstovė.
Pasak Vilmos Songailaitės, LCC tarptautinis universitetas yra perėjęs visą institucinės veiklos vertinimo procedūrą ir gavęs ilgiausią akreditavimo terminą – šešerius metus, kuris tęsiasi iki 2022-ųjų.
„Visos universitete vykdomos programos yra perėjusios išorinį tarptautinį vertinimą ir gavusios maksimalų įvertinimą taip pat šešeriems metams, kai kurios iš jų buvo įvertintos ką tik – 2017 metais. Esame nusivylę, kai buvo pranešta apie šiuos svarbius ir radikalius pokyčius: iki šiol nesame gavę nieko tiesiogiai iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Apie mus liečiančius sprendimus sužinojome kovo 1 dieną iš žiniasklaidos, kurioje buvo paskelbti, kaip vėliau teigiama, preliminarūs sprendimai. Esame įsitikinę, kad mūsų atveju šis sprendimas turi būti persvarstytas, nors jis jau yra atnešęs nemažai žalos tiek darbuotojams, tiek institucijos reputacijai. Esame įsitikinę, kad į nacionalinį lauką įnešame esminę tarptautinę įvairovę – tai yra 62 procentai tarptautinių studentų iš įvairių pasaulio šalių ir čia dirbančių pedagogų ir mokslininkų, kurių dauguma iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Tikime, kad Švietimo ir mokslo ministerija tai yra pastebėjusi ir įvertinusi”, – sakė komunikacijos vadovė.
Pasak jos, dėl sprendimo persvarstymo buvo kreiptasi dar tą pačią dieną, kai tik buvo sužinota apie jį. Savo laiške LCC rektorė, prorektorius ir vyriausioji patarėja akademiniams reikalams prašė švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės priėmimo, kad galėtų aptarti susiklosčiusią padėtį.
„Dėl tolimesnių mūsų veiksmų galėsime komentuoti kitą savaitę”, – sakė V. Songailaitė, paklausta, ką universitetas darytų toliau, jei visgi persvartymas neduotų norimo rezultato.
Kokie šansai?
SKVC teigia, kad visi neigiamo įvertimo sulaukę universitetai gali teikti prašymus įvertinti 2017 m. mokslo veiklos rezultatus. Jeigu mokslo vertinimo balas taikomas krypčiai bus aukštesnis nei 1,5 balo, tokios studijų krypties ir pakopos akreditacija galės būti pakeista į akreditavimą, suteikiantį teisę vykdyti studentų priėmimą.
Taip pat aukštosios mokyklos gali priimti sprendimus sustabdyti kai kurių silpniau įvertintų (t.y. akredituotų 3 metams) studijų programų vykdymą ir taip pagerinti kitus du rodiklius, pagal kuriuos buvo vertinamos studijų kryptys. Tai taip pat gali pakeisti akreditavimą ribojamai į akreditavimą su papildomomis sąlygomis ir taip pat leisti priimti studentus jau šiais metais.
Numatomos taikyti išimtys valstybei svarbiose kryptyse, jeigu aukštosios mokyklos pateiks argumentuotus siūlymus, kaip užtikrins studijų ir mokslo kokybės gerinimą per artimiausius dvejus metus.
Yra ir dar viena galimybė aukštosioms mokyklos atnaujinti ribotai akredituotų krypčių ir pakopų vykdymą – aukštoji mokykla ne anksčiau kaip po 1 metų galės pateikti naują paraišką vykdyti tos krypties ir pakopos studijas. Jeigu paraiška bus įvertinta teigiamai pagal nustatytus rodiklius, studijų kryptis galės būti akredituojama ir į ją galės būti priimami studentai.
Pasak „Atvirą Klaipėdą” apie vertinimo niuansus konsultavusio vieno švietimo srities eksperto, ši akreditacija buvo paremta institucijų vardu užregistruotų publikacijų vertinimo balais, o LCC nevykdo mokslinių tyrimų, jis kviečiasi atvykstančius dėstytojus iš kitur (dirba ir Klaipėdos universiteto mokslininkai), todėl LCC balai visur buvo „0”.
„SKVC nesidomėjo, kokie dėstytojai dėsto programose, kokia infrastruktūra, kokie studentai ir kokie jų pasiekimai, tik publikacijų anoniminis vertinimas lėmė, o jei jų pritrūko, nes formulės labai sudėtingos, tai verdiktas – uždaryti programas. LCC ir Klaipėdos universitetas reguliatoriams nesiskiria, jų juridinis statusas čia nesvarbus, esmė, kokio lygio studijas vykdo”, – sakė ekspertas, pabrėžęs, kad problema, ko gero, yra tai, jog SKVC pradėjo kelti sąlygas ir reikalavimus, kurių niekada iki tol nebuvo.
Klaipėdos universitetas neliūdi
Klaipėdos universitete (KU) SKVC neigiamo įvertinimo sulaukė 16 pirmos pakopos ir 14 antros pakopos studijų krypčių studijų programų. Tai sudaro beveik trečdalį visų 2018 metų priėmimui KU siūlytų studijų programų. Toks likimas ištiko daugiausia socialinių mokslų krypties studijų programas, išskyrus visuomeninės geografijos, viešojo administravimo, regionų valdysenos, psichologijos, socialinio darbo programas, kurios akredituotos be išlygų.
Neliks biologijos, religijos, statistikos, šokio, ekonomikos, komunikacijos, politikos mokslų, žurnalistikos, medicinos technologijos, rinkodaros, turizmo ir poilsio, informatikos, informatikos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, bioinžinerijos, chemijos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, statybos inžinerijos, vadybos ir verslo studijų – jas galės pabaigti tik jau studijuojantieji.
Klaipėdos universitetas savo pranešime teigė, jog tai „padės įstaigai išgryninti savo stipriąsias puses ir į jas koncentruotis“.
„Klaipėdos universitetas kaip ir ankščiau yra jūros mokslų krypties lyderis, kur studijų programos aprėpia ekologijos ir aplinkotyros, jūros inžinerijos, jūrų hidrologijos, geoinformatikos ir kitas unikalias jūros mokslų krypties studijų programas“, – pranešime cituotas rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Teigiama, kad KU, siekdamas gerinti studijų kokybę, parengs paskirų studijų programų stiprinimo veiklos planą ir dėl kai kurių unikalių studijų programų, vykdomų tik KU bei svarbių Vakarų Lietuvos regiono raidai ir atitinkančių Klaipėdos miesto proveržio strategiją, ir kreipsis į SKVC.
LCC niekada nebuvo tikras universitetas, ten dirbantys dėstytojai iš užsienio ir vadino save tik mokytojais, jiems mokslinės produkcijos rašyti nereikėjo. Man nesuprantamas tik vienas dalykas – kodėl užuot pakeitus įstaigos statusą uždarinėjamos visos programos. LCC yra kolegija, išsilaikanti savo lėšomis, kiek žinau. Na, patrauks užsieniečiai Latvijon, o ŠMM ir CO įrodinės toliau savą debilizmą. Kam to reikia?
Martynai Vainoriau, tu niekada auksciau nepakilsi nei klaipedos laikrastuko korespondentelis.
p. ekspertas matyt nepatenkintas kad jo breznevine liberalu stagnacija bei demokratijos vaidyba kazkas rimtai ardo.
Pačiai teko baigti LCC. Esu begalo patenkinta tiek paskaitomis tiek dėstytojų kompetencija. Visi mano dėstyojai buvo nuostabūs, žmogiški ir išmanantys savo sritį. LCC yra paremtas artes liberales studijų modeliu, tad nelabai suprantu, kodėl vienas iš komentatorių piktinasi dėl istorijos, aukštosios matematikos ar teologijos paskaitų… prieš stojant reikėtų pasidomėti dėstomais universitete kursais ir jeigu jūsų jie nedomina – rinkitės kitą universitetą. Mane būtent ir sužavėjo galimybė studijuojant anglų kalbą, taip pat įgyti žinių politikos ar toje pačioje verslo srityje (kas yra visiška norma daugumoje užsienio universitetų). Stiprybės LCC!
Sutinku, ir pritariu jog LCC programos neatitinka reikalavimu, pats mokinausi siame universitete 2 metus, ir nusprendziau iseiti, kadangi studijuojant tokius dalykus kaip aukstoji matematika, ar istorija, teko klausytis ziniu apie krikscionybe ir tikejima, nors tai visiskai nesusije su studijomis, ypac verslo studijomis. Destytojai nekvalifikuoti, savanoriauja, todel ir daro ka nori, ir desto beleka kaip jiem atrodo gerai. LCC yra visiskai nenaudingas universitetas. Net geda vadinti universitetu.
Man atrodo kad tave ismete…:) Ne paslaptis, kad po pirmo kurso daug kas ‘atsisijoja’ nes nepanesa anglu kalbos…;) Nes po 2 kursu tokio komentaro nepaliktum. O dabar skauda sirdi, kad neleido toliau mokintis
Jei buvote nepajėgus studijuoti LCC tai ir pripažinkite,o anonimiškas kritikavimas dar vadinamas melu.
Beje, reiketu ivertinti ir svietimo ministerijoje dirbanciu atsakingu zmoniu kompetencija, kurie tokius sprendimus priimineja, paversdami pries tai buvusias universiteto akreditacijas niekinemis. Tai gal galima paklausti, kokiu tikslu tarptautine akreditavimo komisija vertino univeristeta pries 2 m. suteikdama teise dirbti iki 2022 m? Kaip jie galvoja atstatyti universiteto reputacija tokiais savo sprendimais? Pati valstybe nesukuria salygu privaciam universitetui gauti finansavimo mokslinei veiklai, o dabar reikalauja vienos srities rodikliu tenkinimo. Pasikeis valdzia, pasikeis ir vertinimo metodai? Totali nesamone….
Gal būtų galima įvardinti tą užsislapsčiusį ekspertą, kuris tiek daug žino apie LCC moksliškumą, nors net nedirba šiame universitete? Keista, kad skelbdamas tokią tvirtą nuomonę, savo pavardės nesiryžta skelbti.
Turbūt iš tokio pat ir girdime. Aš lankiau vasaros kursus, tai jie buvo labai vertingi, ir dabar užėjau į tinklalapį jų ieškodma, nes norėčiau pakartoti ir tobulinti savo anglų kalbos žinias.
Apmaudu, kad žurnalistai vaikosi skaitomumo uždėdami skandalingą pavadinimą. Apie LCC tarptautinio universiteto uždarymą net neina kalbą. Ministerijai padarius akibrokštą ir nusprendus preliminariai riboti naujų studentų priėmimą, yra dabar visas apeliacinis periodas, per kurį visi universitetai gali kreiptis ir atšaukti sprendimą. Tą iškart padarė ir LCC. Taip kad jokių galutinių sprendimų dar nėra padaryti, o esami studentai ramiai sau tęs studijas toliau. Tad mieli žurnalistai – Jūsų darbo etika turėtų būti perduoti tikslią informaciją, o ne skleisti dezinformaciją ir klaidinti žmones. O dėl moksliškumo rodiklių – gal vadovaukitės LCC informacija, o ne neskelbiamo eksperto! LCC skelbia ir publikacijas, ir dėstytojai mokslinius straipsnius rašo bei tyrimus daro, o kad Mokslo taryboj tos informacijos nėra, tai todėl, kad privatūs universitetai net nėra reikalaujami ar įpareigoti ten tą informaciją skelbti! Tas kanalas yra tik valstybiniams universitetams, nes nuo to priklauso jų finansavimas. LCC tarptautinis universitetas nei prašo, nei gauna valstybinį finansavimą.
Siūlyčiau LCC bendruomenei paduoti ekspertą ir žurnalistą į teismą už klaidinančios informacijos skleidimą. Kiek suprantu LCC privatus universitetas? Tai kokio velnio “kimba” mūsų gerbiama švietimo ministerija. Jie gi nemoka už tudrntų mokslą? Mokam mes patys tėvai.
Apmaudu, kad žurnalistai vaikosi skaitomumo uždėdami skandalingą pavadinimą. Apie LCC tarptautinio universiteto uždarymą net neina kalbą. Ministerijai padarius akibrokštą ir nusprendus preliminariai riboti naujų studentų priėmimą, yra dabar visas apeliacinis periodas, per kurį visi universitetai gali kreiptis ir atšaukti sprendimą. Tą iškart padarė ir LCC. Taip kad jokių galutinių sprendimų dar nėra padaryti, o esami studentai ramiai sau tęs studijas toliau. Tad mieli žurnalistai – Jūsų darbo etika turėtų būti perduoti tikslią informaciją, o ne skleisti dezinformaciją ir klaidinti žmones. O dėl moksliškumo rodiklių – gal vadovaukitės LCC informacija, o ne neskelbiamo eksperto! LCC skelbia ir publikacijas, ir dėstytojai mokslinius straipsnius rašo bei tyrimus daro, o kad Mokslo taryboj tos informacijos nėra, tai todėl, kad privatūs universitetai net nėra reikalaujami ar įpareigoti ten tą informaciją skelbti! Tas kanalas yra tik valstybiniams universitetams, nes nuo to priklauso jų finansavimas. LCC tarptautinis universitetas nei prašo, nei gauna valstybinį finansavimą.
„Idomus” ekspertas, kuris komentuoja neką tenusimanydamas apie LCC. Taip, LCC dirba dvi KU destytojos, kurios moko užsieniečius lietuvių kalbos. Jų moksline veikla ir negalėtume pasinaudoti, nes LCC studijų programos visai iš kitos srities. O visų kitų dėstytojų turime daug ir įvairių. Yra ir tokių, kurie Klaipėdoje jau gyvena 15 metų ir dirba mūsų miestui, tačiau pasitaiko, kad atvyksta tik vienam semestrui. Universitetas mažas ir turi būti rentabilus. Žmonės samdomi tuomet, kai jų reikia programos tikslams vykdyti.
Tiesiog gėda dėl Lietuvos švietimo ministerijos darbo metodų! Pirma nuosprendis – po to teismas…