Svarbu, Temos

Donelaičio aikštė: nauja pradžia (8)

Martynas Vainorius
2018-03-08


Nors labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“ surengto architektūrinio konkurso metu pernai kovą ir buvo išrinkęs tris geriausius Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projektus, dabar nuspręsta realizuoti naują idėją.

Tiek Savivaldybės, tiek fondo atstovai tikina, kad architekto Algirdo Žebrausko siūlymas jiems patinka ir esminių pastabų jam nėra. Ilgai netrukus jį žadama pristatyti ir visuomenei, kad ji galėtų pareikšti savo nuomonę.

Bene jautriausia su šia aikšte susijusi tema – esamų medžių likimas. Teigiama, kad būtų šalinami tik pavojingi, o į jų vietą būtų sodinami nauji, tad skaičius išliktų praktiškai toks pat.

Rengiant Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projektą norima pasiekti ir to, kad ji miesto kultūriniame gyvenime dalyvautų ne vienintelė dieną – sausio 1-ąją, per Donelaičio gimtadienį. Martyno Vainoriaus nuotr.
Darbai galėtų prasidėti kitąmet

Ketvirtadienį Savivaldybėje vyko darbinis K. Donelaičio aikštės naujų projektinių pasiūlymų pristatymas, kuriame galimybės žurnalistams sudalyvauti nebuvo.

Po jo Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“, norintis parengti ir miestui padovanoti šios aikštės sutvarkymo projektą, nutarė, kad jam netinka nė vienas iš geriausiais konkurso metu pripažintų variantų. Tad vakar Savivaldybės darbuotojams buvo pristatyta visiškai nauja idėja.

„Ankstesni pasiūlymai netenkino dėl to, kad buvo orientuoti tik į sutvarkymą, o ne į funkcionalumą. Dabar siūlomas leistų aikštę naudoti visus metus. Ją siūloma pritaikyti įvairiems poreikiams – ir laisvalaikiui praleisti, ir pasėdėti, numatoma vieta vasaros kavinukei. Šalia yra muzikai, meno žmonės, juos irgi tikimasi pritraukti ir aikštę padaryti gyvybingą. Siūloma daugumą medžių išsaugoti ir dar pasodinti“, – sakė S. Budinas.

Pasak jo, Savivaldybės administracija jokių esminių pastabų idėjos autoriui neturėjo.  Dabar idėja artimiausiu metu turėtų būti pristatyta visuomenei, architektams.

„Jei viskas klostysis sėkmingai, techninis projektas turėtų būti parengtas iki vasaros pabaigos. Tada jį fondas perleistų Savivaldybei ir mes jau galėtume skelbti rangos darbų konkursą. Tokiu atveju jie galėtų prasidėti kitąmet, nes aikštės sutvarkymas yra įtrauktas į Strateginės veiklos planą, tad liktų tik numatyti finansavimą“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovas.

Strigo Savivaldybėje?

Aikštės rekonstrukcijos projektu besirūpinantis fondas „Žaliuok, mano mieste“ buvo įsteigtas dar 2014 metų gegužę. Jo steigėjai yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), UAB „Megaplantas“ ir UAB „Arsis Investments“. Pastaroji turi akcininkus – Arūną Šimkų (90 proc. akcijų) ir Vytenį Šimkų. UAB „Megaplantas“ priklauso Gediminui Valašinui (20 proc. akcijų), Albinui Jonui Valašinui (46 proc.) ir Arūnui Šimkui (34 proc.).

Fondo valdybai vadovaujantis dalininkas, skulptorius Arūnas Sakalauskas sakė, kad nuo fondo steigimo praėjo jau penki metai, o iš to, kas buvo, konkurse rezultato neturėta, nepajudėta iš vietos, tad buvo padaryta išvada „arba fondas skirstosi, arba darome kažkokį kitą variantą“.

„Nutraukėme sutartį su architektu, jis pasirašė, kad neprieštarauja, taikoje išsiskirstėme. Naujoji vizija yra labai graži. Net visos Lietuvos mastu tai būtų moderni, nauja, graži aikštė. Siūloma, kad atsirastų istorinė fosa, kuri čia buvo, pati aikštė tikrai būtų gana įdomi, su laikina sezonine kavine. Su dangom, planine struktūra aikštė būtų labai moderni ir kitokio pobūdžio. Be abejo, bus pristatymas visuomenei, Architektų sąjungai. Jei šis variantas bus priimtinas, darysime techninį projektą. Jei jis bus nepriimtinas, fondas nutrauks savo veiklą ir išsiskirstysime“, – sakė Arūnas Sakalauskas.

Jis taip pat patikino, kad pagal siūlymą būtų kertami tik pačios blogiausios būklės medžiai, liktų daugiau nei pusė, o į iškertamų vietą būtų sodinami nauji, kad praktiškai jų liktų tiek pat, kiek ir dabar.

„Tik tiek, kad siūloma sodinti įvairesnius medžius, jog atsirastų ir spalvos, ir žiedai, kad aikštė būtų gyvesnė“, – sakė pašnekovas.

post banner

Vieno iš fondo steigėjų – LASKAO – pirmininkas Vaidotas Dapkevičius sakė, kad sprendimus darė valdyba, kuriai jis nepriklauso. Tačiau, jo žiniomis, geriausio konkurso darbo realizuoti nepavyko, nes buvo sutarimas, jog pirmiausia reikia gauti iš Savivaldybės projektavimo sąlygas.

„O jų taip ir nepavyko gauti, nes niekaip neprieita bendros nuomonės dėl siūlytų sprendinių. Man tai iš tiesų yra keista, nes konkurso darbus juk vertino ir Savivaldybės atstovai“, – sakė V. Dapkevičius.

Pasak jo, atvejų, kai nerealizuojamas geriausias konkurso darbas arba jis keičiamas, vis pasitaiko ir tai tokiems konkursams nepadeda.

„Šiuo atveju gal per mažai dalyvių buvo. Bet ir atvejis sudėtingas, nes iš esmės architektūrinę idėją užgožia želdynų klausimas. Su jais situacija sudėtinga, nes daug patirties nėra. Kita vertus, jei visi jie paliekami, tai kokia čia rekonstrukcija? Bus įdomu pasižiūrėti į siūlomą naują idėją, nes jos dar nemačiau“, – sakė LASKAO pirmininkas.

Kol kas nedetalizuoja

Naujuosius pasiūlymus rengsiantis telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas sakė, kad kol kas viskas yra „žalias reikalas“, kuris dar gali ir gerokai keistis, tad nesinori daug kalbėti apie tai.

„Bet kokiu atveju visiškai aišku, kad reikia atgaivinti šią unikalią per 200 metų istoriją turinčią erdvę, kuri dabar yra nepagrįstai užmiršta, atlieka tik tranzito funkciją, nekviečia užsibūti, miesto kultūriniame gyvenime dalyvauja tik sausio 1-ąją, per Donelaičio gimtadienį. Gaila, kad tokia urbanistiškai ir istoriškai reikšminga aikštė yra nuvertinama. Erdvė yra labai jautri, želdynų išsaugojimas turi būti sprendžiamas labai atsargiai. Bus ieškoma kompromiso tarp architektūros, želdinių, funkcionalumo“, – sakė architektas.

A. Žebrauskas sakė supratęs, kad fondo atstovai jį atrado, kai apsilankė Telšiuose ir atkreipė į čia esančius erdvių tvarkymo pasiekimus, įvertinus ir nacionaliniu, ir europiniu lygmeniu.

„Čia yra viso mano gyvenimo darbas“, – sakė pašnekovas.

Tikėjo idėja

Geriausiu konkurse pripažinto darbo „Keturi metų laikai“ autorius architektas Saulius Druskis sakė, kad jokių nuoskaudų nelaiko, nes su fondu buvo pasiektas bendras sutarimas.

Projektas „Keturi metų laikai“.

„Esu dalyvavęs ne viename konkurse ir ne vieną laimėjęs, man tokie atvejai ne naujiena. Būna, kad tenka koreguoti, būna, kad iš viso atsisako realizuoti. Tačiau tikrai tikėjau savo siūlymu ir maniau, kad jis geras. Bet nesakau, kad už jį negali būti žymiai geresnių sprendimų“, – sakė S. Druskis.

Jis siūlė suformuoti liepų alėjas, išryškinti takus, kurie vestų prie Donelaičio paminklo. Kiekviename iš aikštės kampų siūlyta suformuoti rekreacines aikšteles iš skirtingo granito, su skirtingu apšvietimu. Apie aikštės istoriją galima paskaityti čia.

 


2018-03-08

8 komentarai apie “Donelaičio aikštė: nauja pradžia”

  1. Ši situacija priminė juodalksnių giraitę Liepojos gatvėje – giraitė buvo graži ir labai norėjosi ten kažką statyti. Kai giraitę iškirto, pastatė, pasirodė, kad vieta niekuo nebeišsiskiria. Kodėl tvarkyti Donelaičio aikštę? Kad ji dar graži? Ir ten iškirsti medžius? Siūlyčiau pradėti tvarkyti merdinčius pastatus, ar tai būtų buvusių juodalksnių giraitės vieta Liepojos gatvėje, ar kino teatras prie Danės. Niokoti grožį labai norisi, išmokime pirma ištaisyti pridarytas klaidas.

  2. Ir vel nera viesumo, neileisti zurnalistai i posedi, jauciama privatus interesai ir savo kaime pranasu nebusi, Telsiai atkurs Donelaicio aikstes funkcionaluma ir gyvibinguma, paprastam zmogui kelia sypsena, kaip projektuojamas Menulis Atgimimo aiksteje, atsibuskit politikai ir vadukai

  3. Pritariu Laimonui- ką matome dabar, yra apgailėtina. Juk niekas nesako, jog šioje vietoj tų nusenusių stagarų nebus gausiau atsodinti nauji medžiai. Ir kada baigs miestą, jo gyventojus terorizuoti saujelė besimeldžiančių medžiams? Įsitikinęs, absoliuti dauguma miestiečių už persenusių medžių naikinimą. Vienareikšmiai. Tik, deja, mūsuose girdimi tie garsiai rėkaujantys.

  4. Medžiai yra kultūros dalis. Sunaikindami seniausią miesto parką, sunaikiname praeitį, todėl neturi ateities. Kiek Klaipėdą dar terorizuos skurdaus mentaliteto savininkai?

    • Aikštė nėra parkas. Parkas nėra aikštė. Donelaičio aikštė nėra parkas. Tačiau, jeigu visuomenė ir savivaldos klerkai aikštę traktuoja kaip parką, tuomet turi būti taikomos atitinkamos priemonės rengiant projektus. Priemonės, tinkamos parkams, o ne aikštėms.

  5. Dabartinis aikštės vaizdas su esamais medžiais apgailėtinas. Kažin kada medžiofilai baigs terorizuoti miestą?

  6. Blefas. S. Budinas arba nemąsto ką kalba, arba yra nesusipažinęs su konkursui pateiktais darbais:
    „Ankstesni pasiūlymai netenkino dėl to, kad buvo orientuoti tik į sutvarkymą, o ne į funkcionalumą. Dabar siūlomas leistų aikštę naudoti visus metus. Ją siūloma pritaikyti įvairiems poreikiams – ir laisvalaikiui praleisti, ir pasėdėti, numatoma vieta vasaros kavinukei. Šalia yra muzikai, meno žmonės, juos irgi tikimasi pritraukti ir aikštę padaryti gyvybingą. Siūloma daugumą medžių išsaugoti ir dar pasodinti“, – sakė S. Budinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt