Kokioje aplinkoje toliau gyvensime?

Nuomonės

Šiuo metu mūsų uosto ir miesto santykių virtuvėje dedasi labai keisti dalykai. Uostamiestis yra įstrigęs antrajame iš penkių mokslininkų išskiriamų uosto raidos etapų (skaitykite informaciją apačioje), o uosto ir miesto santykiai yra tam tikroje aklavietėje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Uostas yra strateginis valstybės objektas, todėl uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentas, turintis didesnį įstatymo svorį, nei Klaipėdos miesto bendrasis planas. Tačiau visa uosto veikla vyksta miesto teritorijoje geografiškai, nors formaliai uosto žemė nėra miesto teritorija.

Ilgalaikis uosto ir miesto konfliktas užprogramuotas dešimtmečiams į ateitį. Kas yra to konflikto dalyviai? Yra šviežių naujienų ir šiuo aspektu. Iki šiol uosto ir miesto santykius sprendė vadovai ir uosto valdytojas – Susisiekimo ministerija. Buvo dvipolė sistema – uosto valdininkai kalba su miesto valdininkais. Tačiau Europos Sąjungai pradėjus skirti lėšas projektams, skirtiems bendruomeniškumui skatinti, dalis miesto gyventojų pakilo nuo sofos, atsitraukė nuo televizoriaus ir įsijungė į visuomeninę veiklą. Ir kas galėjo dar netolimoje praeityje pagalvoti, kad anksčiau vyravusi miesto ir uosto valdininkų idilija bus suardyta būtent tų pačių valdininkų bendruomenėms skirstomais Europos pinigais?! Iš visiems įprastos dvipolės bendravimo sistemos susiformavo tripolė – vietoje dviejų diskusijos dalyvių jau yra trys. Miesto bendruomenės ėmė reikalauti įtraukti jas į svarbių miestui klausimų svarstymą. Veikdamos teisiniais metodais, jos naudoja mūsų šalies Konstituciją, Orhuso konvenciją, įstatymus apie asmeninę valdininkų atsakomybę už visuomenei žalą atnešusius sprendimus.

Paviršinis uosto ir miesto bendrumo ir bendrų tikslų deklaravimas šiuo metu ima atrodyti kaip silpnų politikų išvedžiojimai, skirti nepatenkintų nuolat blogėjančia gyvenimo kokybe miesto gyventojams nuraminti.

Aukščiausio rango miesto vadovai yra uosto plėtros tarybos nariai, kartu su visų uosto komplekso įmonių atstovais jie privalo rūpintis kuo spartesne uosto plėtra. Demonstratyvus išėjimas iš posėdžio ar balsavimas minėtoje tarybos nykstamai mažu balseliu „prieš“ miestui nepalankius ir uosto komplekso, Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės buldozeriu daromus atvirai žalingus Klaipėdai sprendimus yra tik labai nerangaus balerūno išlaužta kregždutės poza – kaip miesto galvų ginklas kovoje už miestiečių gyvenimo kokybę. Ką ta kregždelė duoda miestui? Ar yra bent kokia nauda? Ne, nieko neduoda, naudos irgi beveik nėra, gal vienas kitas uosto lėšomis finansuotas kultūrinis renginys ar palopyta gatvė.

Nelinksmos mūsų godos šiandien, tačiau tuo platesnis laukas bendruomenių veiklai. Ir vis tiek privalome bent pabandyti su optimizmu žvelgti į ateities horizontus…

Pasaulio banko duomenimis, 2012-aisiais tarptautinė prekyba sudarė 60,58% nuo pasaulinio BVP ir prognozuojama, kad ši dalis tik didės. Ekspertų nuomone, 90% visų prekių, dalyvaujančių tarptautinėje prekyboje, yra gabenama vandens transportu bent dalį pristatymo maršruto. Tuo pagrindu galima visiškai užtikrintai teigti, kad ir ateityje visame pasaulyje didės poreikis modernių uosto paslaugų, nors finansinis ir investicijų grąžos presingas tokiai plėtrai bus nuolat didėjantis.

Jau šiuo metu specialistai kalba nebe apie kokio nors krovinio ar krovinių grupės kryptis, tačiau apie aršią konkurenciją tarp didžiulių, globalių prekių tiekimo grandinių. Šis procesas išliks ir ateityje – ir nuo vieno uosto pastangų pritraukiant krovinius ilgajame laikotarpyje nieko gali nepriklausyti. Tu esi globalios tiekimo grandinės dalis arba tu ta dalimi nesi. Būtent tuo galime šiandien paaiškinti liūdną ir miglotą neseniai išvystyto iki habo pajėgumo „Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminalo perspektyvą, kuris realiai dirba vos trečdaliu savo projektinio pajėgumo – paprasčiausiai nėra krovinių.

Kinijos konteinerių srautas į Europą buvo nukreiptas per Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą. Tai jau įvykęs faktas. Laimei, globaliųjų tiekimo grandinių keliai nėra statiški, jie laikas nuo laiko keičiasi, priklausomai nuo gamybos regionų poslinkių. Kinija nebėra laikoma pigiausios gamybos šalimi, o Meksikos automobilių pramonė neseniai pradėjo į rinkas tiekti daugiau automobilių nei Brazilija – suveikė pigesnė darbo jėga ir turtingas kaimynas. Tokie globalūs posūkiai ekonomikoje gali bet kada „peržaisti“ ir globalių tiekimo grandinių kryptis, o perskirstyti prekybos keliai rinksis geriausiai išvystytus ir efektyvius uostus.

Ar gali Klaipėdos uostas net išbetonavęs tą auglį Melnragėje ir vis tiek iš visų pusių apribotas gyvenamaisiais rajonais, tapti tuo efektyviausiu ir moderniausiu viso regiono uostu?

Efektyviausias, tačiau pasilikdamas praeityje, t.y. nepereidamas bent jau į viena pakopa aukštesnį, trečiąjį, uosto raidos etapą. Ar gali Lietuva ir Klaipėda sukurti stebuklą, kuris paneigs per šimtmečius nusistovėjusius ir visoms kitoms pasaulio šalims vis dar galiojančius uostų raidos dėsnius? Kažin…

Būtent todėl giliavandenis uostas, dar 2011-aisiais suplanuotas Būtingėje, turėtų būti laikomas pagrindiniu keliu į efektyvumą ir masto ekonomiką Klaipėdos uostui, t.y. užtikrintu žingsniu į trečią uosto raidos etapą. Taip pat išsigelbėjimu šiandien nykstančiai Klaipėdai.

Be laipsniško Būtingės išvystymo niekada nebus sukurta bazė, kaip modernaus ir šiuolaikiško pramoninio uosto zona, į kurią galės keltis iš miesto centro terminalų operatoriai, kai pasiskaičiuos, kad likti miesto zonoje jų verslui yra nuostolinga.

Kaip tą pasiekti ir kaip „perkrauti“ uosto bei miesto santykius? Apie tai – kitame straipsnyje.

INFORMACIJA

Pasaulio uostus tyrinėjantys mokslininkai naudoja  uostų raidos diagramą, kurioje kiekvieno uosto gyvenime galima matyti bent kelis etapus. Vieni išsivystė labiau, kiti mažiau, o dar kai kurie išnyko prekybos keliams pasukus visai kita linkme.

I ETAPAS

Antikinis – viduramžių ir iki XIX amžiaus laikotarpio uostamiesčio modelis. Labai glaudus erdvės ir funkcijos ryšys tarp miesto ir uosto.

Miestas ir uostas gyvena vienu ritmu.

II ETAPAS

Augantis uostamiestis, XIX a. – XX a. pirmoji pusė. Spartus pramonės ir prekybos augimas verčia uostą pradėti krantinių didesniems laivams su didesne grimzle statybas nebe miesto centre, o priemiesčiuose. Uostai keliasi arčiau upių žiočių, kur lengviau užtikrinti reikiamą gylį prie krantinių. Dalis senųjų uosto teritorijų mieste lieka apleistos ilgiems metams (pvz., London Docks). Naujuose uosto žemės plotuose statomos linijinės krantinės, sandėliavimo aikštelės, uosto zonoje vystoma perdirbamoji pramonė. Didelė dalis uosto veiklos vis dar išlieka pačiame miesto centre, dėl ko uostas nuolat patiria didelį miesto spaudimą bei apribojimus.

Klaipėdos uostamiestis yra šiame išsivystymo etape, jeigu laikytume, kad Malkų įlankos terminalų, iš dalies „Klaipėdos naftos” plėtra buvo nukreipta į priemiesčius. Tačiau realiai miestas vis dar iš visų pusių supa uosto žemę ir tuo riboja tolimesnį ekstensyvų uosto augimą. Išorinio uosto statyba Melnragėje neperkels Klaipėdos į aukštesnį raidos etapą, nes naujos uosto teritorijos išliks miesto ribose ir visas atvykstantis bei išvykstantis krovinių srautas bus gabenamas miesto teritorijomis. Nuolat augantys miesto gyventojų poreikiai sveikai ir saugiai aplinkai, reikalavimai gyvenimo kokybei, ekologijai netolimoje ateityje taps vienu iš pagrindinių rizikos faktorių uosto komplekso verslui.

III ETAPAS

Modernus pramoninis uostamiestis, XX a. vidurys. Pramonės augimas, ypač naftos pramonė ir konteinerizacijos bei ro-ro technologijų pradžia sąlygoja naujų terminalų planavimą ir vystymą atokiau nuo miesto. Miesto ribose išlieka tik mažiausiai taršios krovos technologijos ir kroviniai, vystomi kruizinių laivų ir keltų terminalai. Miesto spaudimas uostui didėja – dėl taršos, transporto srautų nesubalansavimo, miesto gamtinio karkaso naikinimo, vis didesnių dividendų mokėjimo miestui (municipaliniuose uostuose).

IV ETAPAS

Uosto pasitraukimas iš miesto ribų, 1960-1980 metai. Ekonomikos atsigavimo laikotarpis, demografinis sprogimas, vartojimo revoliucija, logistikos, jūrų transporto bei pramonės pokyčiai (ypač spartus konteinervežių tonažo augimas) dar labiau skatina atskirų pramoninių uosto komplekso zonų išvystymą. Miestai suteikia dideles teritorijas naujų uosto terminalų vystymui atokiai nuo gyvenamų zonų, mainais už miesto centruose esančias teritorijas, kuriose anksčiau vyko uosto veikla. Uostai, nebevaržomi mieste veikusių apribojimų plėtrai, sparčiai auga. Iššūkis miestams – ką daryti su uosto atlaisvinama teritorija, jei dėl neefektyvaus administravimo lėšų nuolat trūksta? Jose projektuojama prabangi gyvenamoji statyba (Canary Wharf, London), pramogų ir laisvalaikio zonos (Oslo, Stokholmas, Helsinkis), universitetų miesteliai ar olimpiniai kompleksai.

V  ETAPAS

Miesto krantinių, senųjų uosto teritorijų regeneravimas miesto gyvenimui, 1970-1990 m.

Didelių apimčių pramoninis uostas naudoja milžiniškas teritorijas, turi tam pritaikytą transporto sistemą sausumoje.

Miestas atkuria gyvenamąją aplinką.

 

Diagrama parengta pagal „Factors and Process Involved in Port-City Development“. Hoyle, 1998.

Gintaras Ramašauskas

3 Comments

  1. Pietūs

    P. Ramašauskai, pagarba!

    Reply
  2. Melnragė

    Didelis darbas.
    Pagarba Gintarui ir Atvirai klaipėdai už tokių Straipsnių sklaidą.

    Reply
  3. Zigmas

    Labai nuosekliai ir aiškiai. Dėkui.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Pareigūnai nustatė nepilnametį, galimai išterliojusį daug paplūdimio įrangos

Klaipėdos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, nustatė nepilnametį įtariamąjį, galėjusį grafičiais išteplioti daug paplūdimio įrangos Melnragėje. ...
2024-03-22
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Kanados ambasadorė susipažino su uostu

Praėjusių metų liepą pareigas pradėjusi eiti Kanados ambasadorė Lietuvai Jeanette Eileen Sautner antradienį atvyko į Klaipėdą iš arčiau susipažinti su ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Per pirmus du mėnesius - 8 proc. daugiau krovinių

Uosto direkcija praneša, jog pirmi du šių metų mėnesiai Klaipėdos uosto krovinių statistikoje žymi beveik 6 milijonų tonų perkrautų krovinių ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This