Spręsdama klausimą dėl dviejų virš geležinkelio esančių viadukų, apie kurių egzistavimą dalis klaipėdiečių galbūt net nėra girdėję, priežiūros, Klaipėdos savivaldybė nukeliavo net iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT).

Savivaldybė bandė įrodyti, kad netoli prekybos centro „Banginis” esančiu metaliniu ir šalia Lypkių katilinės esančiu betoniniu viadukais turi rūpintis Lietuvos transporto saugos administracija (buvusi Valstybinė kelių transporto inspekcija). Visgi ir šis, ir žemesnės instancijos teismas nesutiko su tokia versija.

Tad Savivaldybės atstovai sako dabar bandysiantys dar kartą inicijuoti metalinio viaduko griovimo darbus, o dėl betoninio kalbėsis su šilumininkais.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad metalinis viadukas anksčiau priklausė Valstybinei elementų ir baterijų gamyklai „Sirijus“. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kas priklauso geležinkeliams?

Bylos duomenimis, Savivaldybė dar 2014 m. kreipėsi į tuometinę inspekciją bei prašė „imtis priemonių ir užtikrinti”, kad minėtieji viadukai nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai. Tačiau inspekcija atsisakė tai daryti remdamasi susisiekimo ministro patvirtina tvarka, numatančia, kad esantys pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirtini geležinkelio statiniams.

Savivaldybė savo ruožtu tikino, kad viadukai yra geležinkelio apsaugos zonoje, jie skirti pėstiesiems pereiti per geležinkelį, tad yra geležinkelio infrastruktūros objektai, nes užtikrina  saugų eismą geležinkeliais, o susisiekimo ministras esą negali teikti privalomų teisės aktų išaiškinimų. Akcentuota ir tai, kad abu viadukai ir jų atramos yra AB „Lietuvos geležinkeliai” priklausančiame sklype, tad Savivaldybė nieko negali daryti ne savo žemėje. Be to, ji nevykdo jokių funkcijų geležinkelio apsaugos zonoje.

Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai”, kaip ir inspekcija, tvirtino, kad tokie viadukai nėra susiję su jos vykdoma veikla ir negali būti priskiriami prie statinių ar įrenginių, būtinų eismui organizuoti ir valdyti bei jo saugai užtikrinti. Esą geležinkelio statiniais laikomi tik tie viadukai, per kuriuos važiuoja traukiniai. Tad pėsčiųjų viadukai, anot geležinkelininkų, yra savivaldybių rūpestis.

Betoninis viadukas šalia Lypkių katilinės neturi jokio šeimininko, tačiau oficialiai bešeimininkiu nėra pripažintas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vilniaus apygardos teismas palaikė tokius argumentus ir uostamiesčio Savivaldybės skundą atmetė, bet ji nepasidavė ir skundėsi LVAT.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad metalinis viadukas anksčiau priklausė Valstybinei elementų ir baterijų gamyklai „Sirijus“. Duomenų apie jo perėjimą kitam asmeniui nėra. Apie betoninio viaduko savininkus jokių duomenų iš viso nėra. Savivaldybė dar bandė įrodyti, kad už valstybės lėšas pastatyti viadukai dabar turėtų priklausyti Turto bankui. O Lietuvos transporto saugos administracija aiškino, kad tai tiesiog turi būti bešeimininkis turtas.

LVAT teisėjų kolegija, kurią sudarė Artūras Drigotas, Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius, nesiėmė spręsti viaduko priklausomybės klausimo, tik konstatavo, kad Savivaldybės skundas neturi pagrindo.

Kas toliau?

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas sakė, kad sulaukus tokios teismo nutarties dabar bus sprendžiama, ką daryti su tais viadukais.

„Savivaldybė jau buvo suradusi, kas nugriautų metalinį viaduką už likutinę jo vertę, tačiau tada atsirado „Sirijaus” turtą perėmusios bankrutavusios bendrovės „FF Lizingas“ bankroto administratorius, pareiškęs pretenzijas į viaduką ir žadėjęs pats nugriauti. Tad griovimo procesas buvo sustabdytas dar neprasidėjęs, tačiau jau daugiau kaip metai, o niekas neįvyko. Teisme bankroto administratorius buvo trečiu asmeniu ir jau nurodė, kad tai ne jo turtas.  Tai vėl reikės jo klausti ir, jei nebenorės, bandyti surasti, kas norėtų nugriauti”, – sakė A. Kačalinas.

O dėl betoninio viaduko, pasak jo, bus klausiama „Klaipėdos energijos” nuomonės, nes ant jo yra šiluminė trasa.

Ar „FF Lizingas” bankroto administratoriaus UAB „Admivita” vadovas Egidijus Dūda teigė, kad į metalinį viaduką tikrai nepretenduoja, nes nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog jis buvo „FF Lizingo” nuosavybė.

Tuo metu „Klaipėdos energijos” Aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad per betoninį viaduką einanti šilumos trasa yra magistralinė ir labai svarbi.

„Jei pavyks gauti Europos Sąjungos finansavimą, bandysime dalį jos pakišti po žeme, tačiau esančią ant viaduko kišti po geležinkeliu būtų be proto brangu, o ir sudėtinga būtų atliekant tokius darbus riboti traukinių eismą. Mano nuomone, būtų galima tiesiog nugriauti viaduko laiptus ir palikti konstrukcijas, laikančias šilumos vamzdžius”, – sakė E. Preibys.