Klaipėdos apygardos teismas antradienį atmetė Policijos departamento apeliacinį skundą ir pritarė tam, kad neturtinę žalą be mamos likusiems mažamečiams kartu su jos gyvybę atėmusiu vyru solidariai turi atlyginti ir valstybė. Apygardos teismas taip pat nutarė iki 35 000 eurų padidinti atlygintinos žalos sumą vyriausiam nužudytos moters sūnui.

Moterį keturių mažamečių vaikų akivaizdoje Lūžgalių k., Klaipėdos r. sutuoktinis Povilas Valeika nužudė dar 2013 m. vasarį. Smurtautojo įbauginta moteris skambino pagalbos telefonu, prašė ją apginti, tačiau policijos pagalbos nesulaukė. Į moters skambutį nereaguota net ir žinant apie nevienkartinius vyro smurto prieš sutuoktinę tuose namuose atvejus.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasarį vyrą pripažino kaltu ir už žmonos tyčinį nužudymą jam skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkritį dėl netinkamai atliktų pareigų nuteisė ir du policijos pareigūnus: Vygantą Vitkauską  ir Robertą Ražauską. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželį nusprendė, jog neturtinę žalą – po 25 000 eurų kiekvienam vaikui – solidariai turi atlyginti jų tėvas ir valstybė. Velionės brolis Rytis Urbonavičius buvo prašęs vaikams priteisti 1 158 480,07 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Policijos departamentas šį teismo sprendimą apskundė.

Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti tą sprendimo dalį, kuria buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos. Nesutinkant su priteista suma ir nustatyta solidariąja atsakomybe siekta, jog neturtinė žala mažamečiams iš valstybės arba nebūtų priteista, arba teismui įvertinus, kad valstybė yra atsakinga už kilusius padarinius, būtų nustatyta tik dalinė atsakomybė. Šį skundą palaikė ir Teisingumo ministerija, ir Kalėjimų departamentas. O Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje buvęs trečiuoju asmeniu, su ieškiniu sutiko.

Skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo pateikęs ir nuteistasis P. Valeika, tačiau teismas jo nenagrinėjo, nes apeliantas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų.

Kaip vieną iš skundo argumentų atsakovai minėjo, jog P. Valeika esą „būtų galėjęs vienas įgyvendinti siekį nužudyti ieškovų motiną, net jei policijos pareigūnai būtų tinkami sureagavę į gautą pranešimą”. Tačiau teismas pabrėžė, kad nuo moters pagalbos prašymo iki jos nužudymo praėjo maždaug 3,5–4,5 val., o per šį ilgą laiko tarpą pareigūnai visiškai nereagavo į pagalbos prašymą. Todėl pripažinta, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių neabejotinai yra.

„Moteris, kreipdamasi pagalbos, aiškiai išreiškė siekį būti valstybės apginta ir apsaugota. Policijos pareigūnams buvo žinoma apie pasikartojančius vyro smurto atvejus mažamečių akivaizdoje. Valstybės pagalba turėjo būti prioritetinė, tačiau į moters pagalbos prašymą nebuvo sureaguota. Pareigūnų abejingumas, nereagavimas sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti bei pakankamai prisidėjo prie neturtinės žalos vaikams atsiradimo, todėl valstybei, kurios vardu veikė policijos pareigūnai, tenka pareiga prisiimti atsakomybę“, – teismo pranešime cituojama teisėjų kolegijos pirmininkė Kristina Domarkienė.

Teisėjų kolegijos, kurią dar sudarė teisėjos Erinija Kazlauskienė ir Aušra Maškevičienė, vertinimu, padariniai ir žala atsirado tik dėl abiejų atsakovų – policijos pareigūnų ir nužudytosios vyro – veiksmų visumos, o tai lemia atsakovų solidariąją atsakomybę. Kolegija taip pat pabrėžė, jog solidarioji civilinė atsakomybė labiau apsaugo nukentėjusius asmenis.

Šiuo atveju solidarioji atsakomybė padės užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų ne tik teisingas ir teisėtas, bet ir realiai vykdomas, o tai labiausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą laiku.

Teismas, sutikęs su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu kitiems mažamečiams, nutarė nuo 25 000 iki 35 000 eurų padidinti priteistą atlyginimo sumą vyriausiam vaikui.

„Dėl beprasmės ir žiaurios motinos netekties vaikai patyrė ir iki šiol patiria didžiulį skausmą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Mama buvo kankinama ir nužudyta jų akivaizdoje. Jei mažesnieji šio skaudaus įvykio galbūt negalėjo itin aiškiai suvokti, tai neabejojama, jog šešiamečio matytas motinos kankinimas jį traumavo daug stipriau. Be to, vaikas po įvykio turėjo duoti parodymus ir taip patirtus įvykius išgyventi dar kartą, dėl to jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas”, – nutartį komentavo teisėjų kolegijos pirmininkė.

Teismas nutartyje minėjo pavyzdžius, kad kituose teismuose nagrinėtose bylose už tėvo ar motinos nužudymą vaikams buvo priteista nuo 14 481 iki 35 000 eurų, tačiau kartu pabrėžė, kad šios bylos nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, tad šia praktika vadovautasi tik kaip orientacine.

Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad motinos gyvybė yra vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.