[vc_row][vc_column][vc_column_text]Būsimajame Vydūno sode, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, trečiadienio popietę buvo paminėtos 150-osios Lietuvos atgimimo veikėjo, rašytojo, muziko, publicisto, dramaturgo Vilhelmui Storostos-Vydūno gimimo metinės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos ir VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ surengtos akcijoms metu buvo sustatyti „gyvi“ skaičiai 150, sudainuotos Vydūno sukurtos dainos, prisiminta jo veikla ir kūryba, į orą paleisti balionai.

Gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas susirinkusiems perskaitė klaipėdiečio Seimo nario Algimanto Kirkučio sveikinimą, kuriame buvo cituojamos Vydūno mintys 1918 m. balandžio 10 d. parašytame laiške Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai.

„Visi kuone be skaičiaus valstybės gyvenimo reikalai, kaip svarbūs jie ir būtų, teturi tik antros eilės svarbumo šalia teisybės, teisingumo, tvirtybės, plačios ir aukštos nuožvalgos ir sąžiningumo bei patvaros. Kame toms žmoniškumo išraiškoms pirmoji vieta skiriama, ten nereikia didžių politikos gudrybių valstybei klestėti. Gyvybė tik jomis teminta“, – tada rašė Vydūnas.

Skvere, kuriame vyko minėjimas, jau artimiausiu metu turėtų prasidėti rekonstrukcija, paversianti jį Vydūno sodu. Čia numatoma pastatyti ir paminklą mąstytojui. Pačios Vydūno skulptūros gamyba rūpinasi viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos kultūra“. Ukrainiečių skulptorių O. Sidoriuko, B. Krylovo ir klaipėdiečio Arūno Sakalausko darbas turėtų būti baigtas šią vasarą, o rudenį klaipėdiečiai turėtų skulptūrą išvysti Vydūno sode.

Dalis lėšų skulptūrai gaminti buvo skirta Kultūros ministerijos pagal Vydūno jubiliejaus pažymėjimo respublikinę programą. Likusios trūkstamos lėšos renkamos iš gyventojų, įmonių, organizacijų. Lėšas galima pervesti į viešosios įstaigos „Mažosios Lietuvos kultūra“ sąskaitą LT157300010133649490. Aukoti galima bus ir konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ metu, kuri jau rytoj prasidės „Švyturio“ arenoje. Žadama, kad ženkliai prisidėjusieji prie projekto bus pažymėti Vydūno skvere.

INFORMACIJA

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus nuotr.

Vilhelmas Storosta gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose, mokėsi filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslų, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbų, o 1888 – 1892 m. Kintuose jau pats mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros.

1892–1912 m. jis dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas, o 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas 44 metų Vydūnas išėjo į pensiją ir ėmėsi kūrybinių darbų.

Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų ir istoriografinių darbų.

Jis buvo įkūręs Tilžės giedotojų draugiją, kuriai vadovavo 40 metų. 

Vydūnas mirė Detmolde, Vokietijoje, 1953 metų vasario 20 dieną.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”23583,23584,23586,23585,23587,23588,23589″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]