Buvęs antstolis Albinas Zenkevičius nesėkmingai bandė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo jam  buvo skirta 1000 eurų bauda ir atimta teisė metus vairuoti automobilį.

Tokios baudos vyras sulaukė už tai, kad pažeidė nuo 2017-ųjų įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintą vieną iš naujovių – atsakomybę vairuotojams už  alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

Albinui Zenkevičiui nepavyko įtikinti ir apeliacinės instancijos teismo. Martyno Vainoriaus nuotr.

A. Zenkevičius teismuose atsidūrė dėl to, kad pernai balandžio 15 d., apie 18.30 val., prekybos centro „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga statydamas automobilį „Toyota Land Cruiser“ apgadino šalia jau stovėjusį „VW Polo“. Vėliau atvykusi policija konstatavo, kad jis buvo girtas.

A. Zenkevičius tikino, kad „nepastebėjo, nesuprato ir nepajuto“, jog tai atsitiko. Vyras aiškino, kad automobilis buvo užkrautas iki pat viršaus dokumentais, o tai galėjo lemti, kad jis nepastebėjo, jog atsitrenkė į kitą mašiną. A. Zenkevičius taip pat akcentavo, kad vairavo svetimą automobilį su mechanine greičio dėže, kuriame nebuvo atstumo jutiklių. Minėjo ir tai, kad buvo labai sunki diena, darbo kontoroje vyko kraustymosi darbai, atvyko jo sutuoktinė, su kuria įvyko rimtas šeimyninis konfliktas, kas „įtakojo jo fizinę ir psichologinę būseną ir galėjo turėti įtakos, tam, kad galėjo nejusti kontakto su kitu automobiliu“.

Buvęs antstolis teigė, kad jei būtų pajutęs, kad padarė autoįvykį, pats būdamas teisininku, būtų pranešęs tarnyboms. Vyras teigė nuoširdžiai besigailintis, kad taip gavosi, jog nepajuto autoįvykio ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pripažino, kad „slystamasis kontaktas galėjo būti“.

Jo advokatas Raimundas Jurka akcentavo, kad šioje byloje svarbu išaiškinti, ar įvykus eismo įvykiui jo klientas suvokė šį faktą, nes „kad žmogus pastatė automobilį ir nuėjo išgerti – joks nusikaltimas“.

Dėl šio incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Zenkevičiaus kaltę“ dėl Baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės už vairavimą išgėrus, kai alkoholio kraujyje daugiau negu 1,5 promilės. Tada prokuroras nurodė pradėti administracinę teiseną dėl minėtojo administracinio nusižengimo.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė konstatavo, jog yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia skirti baudą už Administracinių nusižengimų kodekse nurodyto pažeidimo padarymą ir skyrė minėto dydžio baudą. Tačiau A. Zenkevičius padavė skundą ir tvirtino, kad bylą minėtoji teisėja išnagrinėjo paviršutiniškai ir neatidžiai vertino įrodymus. Esą buvo ignoruotos teismo eksperto išvados, liudijančios, kad A. Zenkevičius galėjo nepajausti automobilių kontakto.

Kartu skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą iš A. Zenkevičiaus buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, bet nutraukus tyrimą jis buvo negrąžintas, tad faktiškai buvęs antstolis neturi teisės vairuoti jau nuo pernai balandžio.

Visgi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė konstatavo, kad byloje neginčijamai įrodyti visi nusižengimo požymiai.

„Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei A. Zenkevičius būtų nepajutęs kontakto su stovėjusiu automobiliu, nebūtų galima paneigti jo tyčios, nes apie jo sukeltą eismo įvykį liudytojas jam pranešė iš karto. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad A. Zenkevičius ne tik kad pajuto ir suvokė atsitrenkęs į kitą automobilį, bet ir aiškiai tai žinojo, tačiau nepaisant to, jis vartojo alkoholį iki jo patikrinimo”, – rašoma nutartyje.

Teisėja taip pat konstatavo, kad kardomosios priemonės – laikino vairuotojo pažymėjimo paėmimo – negalima tapatinti su bausme, tad ji buvo palikta tokia pati.

ISTORIJA

A. Zenkevičius pagarsėjo, kai 2012-ųjų lapkritį buvo nuteistas už 2009 m. per tarpininką paimtą 10 tūkst. eurų kyšį, kad panaikintų savo paties ankstesnį patvarkymą, kuriuo vykdant teisėtą išieškojimą buvo sustabdytos visos vienos bendrovės bankinių sąskaitų operacijos. Taip pat jis buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. už 6 tūkst. litų (1 737 Eur) kyšį, kurio pareikalavo pats ir pats savo kontoroje priėmė, bendrovei neteisėtai sumažino išieškojimo vykdymo išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą A. Zenkevičių buvo pripažinęs kaltu ir nuteisęs 5 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Teismas iš antstolio konfiskavo 34 500 Lt bei priteisė nukentėjusiuoju pripažintam verslininkui 7 600 litų (2 201 Eur) turtinės ir neturtinės žalos. Kartu su antstoliu 3 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat atliekant pataisos namuose, buvo nuteistas ir Virgilijus Timbras, tarpininkavęs perduodant kyšį.

Abu nuteistieji skundėsi Apeliaciniam teismui. Jis jau atsižvelgė į tai, kad Seimas 2013-ųjų pabaigoje pakeitė Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą. Savo verdiktu Apeliacinis teismas A. Zenkevičiui paskyrė laisvės atėmimą 4 metams su 9 415 Eur dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. V. Timbrui buvo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Taip pat jam skirta 5 649 Eur dydžio bauda.

Vyrai skundė ir šį sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio pabaigoje jį paliko nepakeistą. 

A. Zenkevičius buvo atleistas iš anstolio pareigų, o jo vykdytos bylos, administruoti dokumentai bei lėšos buvo perduotos antstoliui Zenui Zenkevičiui.