Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas didžiuojasi net keturiomis moderniomis laboratorijomis. Į naująsias patalpas kartu su sunkiąja technika persikėlė ir Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorija.

Apie čia vykdomą veiklą ir savo pasirinkimą kurti mokslo inovacijas pasakoja laboratorijos vadovas dr. Artūras Tadžijevas, kurį kalbina KU komunikacijos atstovė.

KU nuotr.

Kokios mokslinės veiklos, moksliniai tyrimai atliekami Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorijoje?

Daugiausia šioje laboratorijoje darbuojasi studentai. Pasitelkę laboratorijos įrangą jie atlieka įvairius tyrimus, bandymus. Žinoma, vykdome ir užsakomuosius tyrimus, kuriuos užsako vietos pramonininkai, tokie kaip UAB „Rietuva“, UAB „Žemaitijos spauda“, AB „Grigeo Klaipėdos Kartonas“ ir kt. Šios įmonės atveža kartono korių plokščių bandinius, su kuriais darome bandymus, siekdami sužinoti, kiek tokia kartono plokštė gali atlaikyti gniuždymo ir lenkimo svorio.

Be to, atliekame bandymus mokslo ir technikos inovacijų bendrovei UAB „Vėjo projektai”, ji gamina lengvą elektrinį autobusą, kurį ketina pirkti ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Autobusas unikalus tuo, kad transporto priemonė neturės sieninio rėmo. Būtent šią autobuso sienos konstrukciją, pagamintą iš konstrukcinės putos su stiklo audiniu, šiuo metu ir tiriame.

Su mumis dirba ir AB „Orlen Lietuva“. Atliekame bandymus su bendrovės atstovų atvežtomis detalėmis. Neseniai gavome naftotiekio vamzdyno sienelę, su ja atlikdami tyrimus aiškinomės, koks yra liekamasis vamzdžio resursas, t. y. ar pasikeitė plieno savybės, ar dar galima naudoti. Bandymus atliekame ir bendrovei „Žemaitijos pienas“: aiškinamės sūrio formų suprastėjusių savybių priežastis. „Klaipėdos naftos“ užsakymu tikriname šilumokaičius, kurie naudojami tamsiesiems naftos produktams iškrauti.

Žinoma, turime ir mažesnių užsakovų: UAB „Mano būstas“ nustatinėjame renovuojamų namų vamzdynų senatį. Esame tyrę ir Klaipėdos „Grandinių“ tilto, kitaip dar vadinamo pasukamuoju tilteliu, kuris pastatytas 1855 metais, plienines konstrukcijas. Taip pat Priekulės tilto konstrukcijos dalį, kadangi konstrukcija buvo ne suvirinta, o sutvirtinta kniedėmis, suprantama, kad statiniui daugiau kaip 100 metų.

Teko tirti ir Jūros gatvėje stovinčio namo, kuris kažkada buvo kapitono nuosavybė, konstrukcijos dalį, kuri buvo suvirinta, nors elektros tuo metu, kai namas pastatytas, nebuvo. Vienas KU magistrantas parengė apie tai mokslinį darbą, mes su statybos studijų programos atstovais šia tema parašėme mokslinį straipsnį. Kitas magistrantas atliko mokslinius tyrimus ir parašė darbą apie atsinaujinančių medžiagų naudojimą.

Taip pat dirbame su tokiomis įmonėmis kaip UAB „Plantas“, padedame kurti šiuolaikiškas A+ ir A++ energetinio efektyvumo klasių reikalavimus atitinkančias vėdinamojo fasado tvirtinimo sistemas. Kadangi dirbame su įmonėmis, kurios kuria statinių šiltinimo ir jo tvirtinimo sistemas, vykdome tyrimus ir UAB „Rockwool“, tiriame naujus jų gaminius, kurie padeda gerinti šiltinimo sluoksnio energetinį efektyvumą.

Kokia šių tyrimų nauda Klaipėdos miestui ar net visai šaliai?

Šie tyrimai ir bendri projektai padeda vystyti regioninį mokslą. Džiugu, kad yra protingų įmonių vadovų, kurie supranta, jog pirkti ir parduoti nekuriant inovacijų gali kiekvienas. Jei nori sukurti kažką stabilaus, reikia nuolat investuoti į savo produkto technologinę plėtrą.

Jūs pats esate baigęs Klaipėdos universitetą. Kodėl nusprendėte studijuoti uostamiestyje?

Sesuo pirmoji išvyko mokytis, pamaniau, kad tėvams bus sunku išlaikyti du studentus. Klaipėdoje dirbau, buvau savanoriu ir užsiėmiau visuomenine veikla dar būdamas 14-kos. Tapęs studentu, jau turėjau šiokių tokių pajamų, taigi, tėvams nebuvau našta. Apskritai, manau, kad Klaipėda yra pats tinkamiausias miestas gyventi Lietuvoje.

Kodėl pasirinkote būtent mechanikos inžinerijos studijas?

Mano tėvukas turėjo nedideles dirbtuves, todėl jau besimokydamas mokykloje pas jį uždarbiaudavau. Kai jau žinojau, kaip viskas vyksta praktiškai, kilo noras susipažinti ir su šios srities teorija. Nors stodamas į Klaipėdos universitetą pirmoje vietoje buvau įrašęs informatikos inžineriją, nes gana gerai baigiau mokyklą ir stoti galėjau ten, kur noriu. Tačiau nebuvau apsisprendęs, kur konkrečiai noriu. Matyt, likimas lėmė, kad netikėtai įstojau į mechanikos inžineriją. Juk ir dabar žodis mechanika jaunimui asocijuojasi su automobiliu. Nors pati mechanikos prasmė yra platesnė: nuo mechaninių medžiagų savybių, pramonės mašinų, energetinių laivų įrenginių iki ypatingų statinių (pvz., katilinės), slėginių indų.

Ar studijų pradžioje žinojote, kad būsite šios srities mokslininku?

Visada mėgau eksperimentuoti, bet tokių ambicijų neturėjau. Pati mokslo sąvoka gerokai formalizuota. Kartais norisi padaryti kažką naujo, bet esi įspaustas į to „mokslo rėmus“.

Kokius mokslinius tyrimus esate numatęs ateityje?

Yra dvi neišsemiamos mokslinių tyrimų sritys. Visų pirma žmogus, kuris pats apie save labai mažai pažįsta. Kalbu apie žmogaus organizme vykstančius fiziologinius procesus. Ir energetika. Iš dalies tai susiję ir su mechanikos inžinerija. Kol kas turiu kelias idėjas apie prototipus ir keletą rimtų projektų apie atsinaujinančią, bet ne klasikinę energetiką. Manau, kad būtent ši sritis kol kas yra neišnaudota.