Klaipėdos miesto taryba šio mėnesio posėdyje turėtų tvirtinti naujus Kultūros ir meno tarybos, kuri taria galutinį žodį dalinant paramą kultūriniams projektams, nuostatus. Anot Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, galutiniame sprendimo projekte atsirado net apie 80 proc. opozicijos atstovės Ninos Puteikienės pasiūlymų.

Ketvirtadienį vykusio Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio metu pritarimo sulaukė ir dar keletas N. Puteikienės pateiktų siūlymų.

Minimas pavyzdys, kad posėdyje, kuriame svarstyti Lietuvos kultūros sostinės projektų vertinimo rezultatai ir finansavimas, dalyvavo 8 tarybos nariai, o iš jų net 6 buvo tiesiogiai susiję su rekomendacijas dėl finansavimo gavusiais projektais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ką dar siūlė?

N. Puteikienė siūlė numatyti, kad minėtoji taryba teiktų motyvuotus siūlymus dėl dalinio kultūros projektų finansavimo ne tik Savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir šiam komitetui.

„Siūlau numatyti, kad tarybos narys privalo nusišalinti ne tik tada, kai svarstomas jo paties pateiktas projektas, bet ir visi kiti tos srities projektai. To reikia, jog neatsirastų interesai sumenkinti kitus, kad paties projektas sulauktų geresnio vertinimo. Taip pat siūlau pakeitimus dėl tarybos pirmininko. Goda Giedraitytė dabar yra pirmininkė, o jos darbovietės „Klaipėdos šventės” rengiami festivaliai sulaukia bene didžiausio finansavimo. Pirmininkas turėtų pasirinkti ar garbė ir atsakomybė, ar pinigai, tad neturėtų teikti paraiškų ar prašyti, kad jo festivalis būtų pripažįstamas reprezentaciniu. Taip pat siūlau, kad pirmininkas negalėtų eiti šias pareigas daugiau nei vieną kadenciją be pertraukos”, – dėstė N. Puteikienė.

Sprendimo projektą komitetui jau ne pirmą kartą pristatęs N. Lendraitis teigė, kad į apie 80 proc. ankstesnių N. Puteikienės pasiūlymų buvo atsižvelgta.

„Tai buvo tikrai labai rimti ir argumentuoti pasiūlymai. Nesame užsispyrę ir dėl tarybos pirmininko kadencijų, bet Klaipėdoje laukas nėra toks turtingas kaip kituose miestuose, nėra daug itin kvalifikuotų ekspertų. Sutinku ir dėl siūlymo nusišalinti, nors jis gali būti ir perteklinis, nes prieš pradėdamas darbą kiekvienas tarybos narys turės pasirašyti nešališkumo deklaraciją. O nusišalinimas tai jau ne tik išėjimas iš posėdžio – dėl to aiškinomės su teisininkais, nes iš tiesų narys gali daryti įtaką menkiau vertindamas kitus projektus ir taip ištempti savo. Tačiau tikrai galima įdėti ir tokią nuostatą, tada jau neliks jokių klausimų. Dėl šventos ramybės galima taip padaryti”, – sakė N. Lendraitis.

Menininkai dėstė faktus

Kad dabartinė Kultūros ir meno tarybos darbo tvarka turi būti keičiama tvirtino ir posėdyje dalyvavę klaipėdiečiai menininkai Sonata ir Henrikas Žižiai.

S. Žižienė sakė, kad jie pastaruosius dvejus metus prašė finansavimo 7 projektams ir kai nė vienas jo negavo, ėmė nagrinėti tarybos posėdžių protokolus.

2016-ųjų rugsėjo 2 d. protokolas rodo, kad posėdyje, kuriame svarstyti Lietuvos kultūros sostinės projektų vertinimo rezultatai ir finansavimas, dalyvavo 8 tarybos nariai, o iš jų net 6 buvo tiesiogiai susiję su rekomendacijas dėl finansavimo gavusiais projektais: Goda Giedraitytė, Darius Vaičekauskas, Jonas Genys, Neringa Poškutė, Gintaras Grajauskas ir Kristina Buslajeva. Apie nusišalinimą, nedalyvavimą diskusijoje, pasisakymus ar ekspertų vertinimo balus protokole duomenų nėra.

Tų pačių metų gruodžio 27 d. protokole iš 6 narių keturi buvo susiję su finansuojamais projektais: D. Vaičekauskas, J. Genys, N. Poškutė ir Tomas Ambrozaitis.

Pernai vasario 22 d. tarybai nagrinėjant kultūros projektų paraiškų vertinimo rezultatus ir finansavimą pirmininkei G. Giedraitytei net 7 kartus teko nusišalinti ir palikti patalpą, nes finansavimas buvo skirtas 7 projektams, susiejusiems su jos atstovaujamomis įstaigomis – „Klaipėdos publika”, „Klaipėdos šventės”, „Žuvies akimi”. Jos gavo apie penktadalį paskirstytų lėšų.

Taip pat akcentuota, kad pernai su G. Giedraityte susijęs šokio teatras „PADI DAPI Fish” gavo projektinį finansavimą už 60 tūkst. eurų, o bendra gauta parama siekia 100 tūkst. Su D. Vaičekausku susijusios įstaigos esą gavo beveik 60 tūkst. eurų finansavimą. Kitais duomenimis, su D. Vaičekausku susiję projektai iš Savivaldybės gavo 75 tūkst. eurų siekiantį finansavimą.

„Tas išėjimas iš patalpos įgauna juokingą atspalvį. Ar tai ne signalas, kad negali taip būti? Pirmininkas tikrai negali teikti projektų. Tai akivaizdus interesų konfliktas. Patys tarybos nariai teikia projektus ir žino ekspertus, kurie juos vertins, o nuo likusios visuomenės ekspertai slepiami. Kodėl?” – klausė S. Žižienė.

H. Žižys taip pat akcentavo, kad tarybos nariai skaito finansavimo prašančius projektus ir kyla įtarimų, kad gali naudotis mintimis kurdami savo projektus.

„Tarybos kadencija turėtų būti dveji metai, kad būtų cirkuliacija. Dabartinė tendencija tokia, jauniems nėra šansų gauti finansavimo. O 2-3 metus negavęs nuleis rankas ir išvažiuos”, – sakė H. Žižys.

Kartu jis akcentavo, kad praktiškai nėra realios projektų įgyvendinimo kontrolės. H. Žižys minėjo, kad viename iš projektų, pavyzdžiui, buvo Oskaro Koršunovo vardas, bet realiai nieko su juo taip ir nebuvo realizuota.

„Iš tiesų yra nemažai tiesos. Anksčiau tarybai buvo daug įgaliojimų, jos nariai galėjo imtis ekspertų vaidmens. Iš to jau pasimokyta. Jau dabar taryba tik supažindinama su ekspertų vertinimo rezultatais ir jei yra 40 balų žirklės tarp vertinimų, ji gali siūlyti dar kartą pervertinti kitiems ekspertams. Dėl Lietuvos kultūros sostinės projektų finansavimo buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad didžiausia problema buvo protokolų kokybė. Tikrai vyko nusišalinimai. Dabartinė finansavimo tvarka yra parengta pagal Lietuvos kultūros tarybos modelį. Jau dabar trečdalis ekspertų yra ne klaipėdiečiai. Manau, kad dabar rezultatai bus geresni. Tačiau gali būti, kad ir dabar vyksta kokie nors užkulisiniai susitarimai – prie kiekvieno policininko juk nepastatysi. Gyvename ir mokomės, stengiamės tobulinti reguliavimą. Pažeidus nešališkumo įsipareigojimą asmuo bus šalimas iš tarybos. Siūlomas reglamentas tikrai ne tobulas, bet tikrai kur kas geresnis nei ankstesnis”, – sakė N. Lendraitis.

Jis pripažino, kad yra sudėtinga prižiūrėti, vertinti projektų įgyvendinimą, nes vyksta „tiesiog konvejeris”.

„Galbūt ir čia pirksime ekspertų paslaugas, kad jie vertintų kokybę, rašytų recenzijas. Iš tiesų būna taip, kad dalykinės ir finansinės ataskaitos yra puikios, o pačio projekto turinio problemų yra”, – sakė tarnautojas.

Kam pritarė?

Komiteto nariai po diskusijų sutarė, kad nuostatuose turėtų atsirasti įpareigojimas minėtosios tarybos pirmininkui supažindinti šį komitetą su einamųjų metų projektų konkurso finansavimo rezultatais.

Buvo pritarta N. Putiekienės siūlymui, kad tarybos narys privalo nusišalinti nuo bet kokių tos srities projektų svarstymo, jei yra pateikęs tokio pobūdžio paraišką. Pritarta ir siūlymui, kad tarybos pirmininkas negali teikti projektų, o siūlymo dalis dėl reprezentacinių festivalių statuso palaikymo nesulaukė.

Komiteto palaikymo nesulaukė ir siūlymas neleisti pirmininkui iš eilės eiti dviejų kadencijų.

Galutinį žodį dėl viso sprendimo projekto dar turės tarti miesto Taryba.