Kultūra

Bundanti Baltija budina pavasarį

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-03-27


Vertinga kūrybinė draugystė, geriausių Baltijos šalių atlikėjų komanda ir autorių kompozicijos – taip su dideliu trenksmu prasidės šių metų „Klaipėdos muzikos pavasaris“! Festivalis visu pajėgumu neria į svarbiausią 2018 metų reiškinį – trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečius. „Baltijos giesmė“ – tai iškilmingas atidarymo renginys, simbolizuojantis turtingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrinę draugystę.

Koncertas vyks jau šį ketvirtadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Lietuviškoji programos dalis – tai Klaipėdos kamerinis orkestras, Arvydo Malcio kūryba, du violončelės meno meistrai – orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus ir neseniai violončelių grupės koncertmeisterio postą palikęs Glebas Pyšniakas, taip pat Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“. Latvijai atstovaus Vestards Šimkus, kuris skambins savo paties parašytą koncertą fortepijonui ir styginių orkestrui. Visą šį pulką atlikėjų valdys pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, o programa neapsieis ir be žymiausio estų muzikos genijaus pasaulyje – Arvo Pärto – kūrybos.

Vokiečių muzikiniame žurnale „Piano News“ latvis Vestards Šimkus buvo pavadintas vienu ryškiausių jaunosios kartos pianistų.

Vokiečių muzikiniame žurnale „Piano News“ latvis Vestards Šimkus buvo pavadintas vienu ryškiausių jaunosios kartos pianistų. Jis taip pat yra ir kompozitorius, o mokėsi pas įžymų Latvijos kompozitorių Pēterį Vaską. Kūrėją labiausiai įkvepia A. Skriabino, S. Prokofievo ir M. Ravelio muzika. Įdomu tai, jog V. Šimkus turi lietuviškų šaknų.  „25% lietuvis su 100% lietuviška pavarde“ – taip savo lietuviškumą apibrėžia atlikėjas. V. Šimkaus senelis buvo lietuvis, kuris persikėlė į Liepoją Antrojo pasaulinio karo metais.

Koncerte bus pristatytas ir Arvydo Malcio opusas „Concerto grosso“ 2 violončelėms ir styginių orkestrui. Pasak autoriaus, jo „partitūra turi savotišką siužetą su savo dialogais, aleagorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu… Solistai kūrinyje yra savo gyvenimo istorijų pasakotojai, tai lyg savotiški personažai, kurių muzikinės charakteristikos pasižymi daugiabriauniškumu ir daugiaplaniškumu.“ Kūrinio solo partijas grieš M. Bačkus ir G. Pyšniakas.

Atliekant Estijos muzikos simboliu tapusio Arvo Pärto kūrinį „Te Deum“ prie klaipėdiečių orkestro prisijungs ir šiauliečių choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Šis kolektyvas yra vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų, gyvuojantis jau daugiau nei 40 metų.

Visą baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, savo plačia koncertine veikla nuolat tiesiantis tiltus ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp skirtingų tautų visame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais Andresas Mustonenas ypač išgarsėjo tarptautinėse scenose kaip dirigentas, pasižymintis stipria charizma ir užkrečiama energija. Vidinės energijos užtaisas patraukia ir įkvepia tiek jo kolegas, tiek publiką, o muzikinis rezultatas niekada nepalieka abejingų. Kaip dirigentas A. Mustonenas bendradarbiavo su daugeliu svarbių kolektyvų, o su Klaipėdos kameriniu orkestru jį sieja ilgametė kūrybinė partnerystė.

Šiais metais Baltijos valstybės intensyviai bendradarbiauja įgyvendinant įvairiausias kultūrines idėjas, vienos kitas sveikina ne tik skambiais žodžiais, bet ir dėmesiu rengiant koncertinius planus. Lietuva, Latvija ir Estija savo jubiliejams paruošė unikalias nacionalines programas, tačiau nepamiršo, kad labai svarbus tautų laisvės variklis buvo, yra ir bus mūsų tautų bendrumas. Koncertas „Baltijos giesmė“ – vienas šios bendros šventės vaisių.

Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį nepamirškime, kad tais pačiais metais ir Latvija bei Estija pasuko šiuo atsakingu keliu. Koncerte „Baltijos giesmė“ kartu tuo džiaukimės ir kurkime nepamirštamą muzikos vakarą!

“Klaipėdos muzikos pavasario” programa:

Balandžio 6 d., penktadienis, 18.30 val.

Lietuvos valstybės 100-mečiui                                     

„Kuriame Lietuvai“

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Donatas Katkus pernai kolektyvo lyderio postą perleido jaunesniam kolegai Modestui Barkauskui. Šis netrukus dar kartą įrodė savo profesionalumą ir pateisino pasitikėjimą: laimėjo Bronzinę batutą – prestižinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso Lenkijoje apdovanojimą.

Programa „Kuriame Lietuvai“ pristatys plačią retrospektyvą, pradedant dabarties lietuvių muzikos klasiko, pernai 80-metį paminėjusio kompozitoriaus, pedagogo Osvaldo Balakausko ir baigiant kompozicijos studijas Didžiojoje Britanijoje pradėsiančio Ryčio Juškaičio kūriniu. Efektingus Ramintos Šerkšnytės ir Gintaro Sodeikos opusus su orkestru gros Liudas Mockūnas, saksofonininkas ir kompozitorius, kurio vardas, pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, „garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą“. Skambės ir jauniausios kartos kūrėjo Dominyko Digimo muzika, susižėrusi net  3 apdovanojimus 2017 m. geriausio lietuvių kompozitoriaus kūrinio rinkimuose.

Patyręs profesionalų ansamblis fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras interpretuos Loretos Narvilaitės kompoziciją, kurioje „nuolat pulsuojanti, besiveržianti į priekį ir aukštį garsų tėkmė sklaido debesis virš industrinio liūdesio miesto…“

Balandžio 11 d., trečiadienis, 18.30 val.

„Itališkas desertas“

Nuo sniegu padegtų Alpių viršukalnių iki saulėtų smėlio paplūdimių prie Adrijos jūros besitęsianti šalis garsėja ne tik savo virtuve, mada, dizainu, architektūra, bet ir  aukšta muzikine  kultūra. Tos kultūros atstovas, smuikininkas  Domenico Nordio  atvyksta lietuvius sužavėti savo meistriškumu ir uždegti pietietišku temparamentu tiek klausytojus, tiek koncertinės scenos partnerius – Klaipėdos kamerinio orkestro narius.

Venecijoje gimęs atlikėjas nuo mažų dienų buvo vadinamas vunderkindu. Prestižiškiausiose pasaulio salėse su žymiausiais orkestrais ir dirigentais koncertuojantis smuikininkas 1988 m. laimėjo „Eurovizijos” jaunųjų atlikėjų konkurso Didįjį prizą, atvėrusį jam vartus į visą pasaulį. Smuikininkas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su garsiąja „Sony Classical“, kuri leidžia visus jo įrašus.

D. Nordio ir KKO koncerte skambės tik itališka muzika – nuo puošniosios Antonio Vivaldi, virtuozinės Niccolo Paganini iki žinomo kino filmų garso takelių autoriaus Nino Rota’os kūrinių.

 Balandžio 13 d., penktadienis, 18.30 val.

Latvijos valstybės 100-mečiui

„Šiaurės pašvaistė“

Estų dirigentas Andresas Mustonenas, V. Petriko nuotr.

Latvija yra artimiausia Lietuvos kaimynė, su kuria turime daug bendrų praeities patirčių, dabarties interesų ir ateities tikslų. Jos nepriklausomybės jubiliejų pažymėsime koncertu „Šiaurės pašvaistė“, kuriame pasirodys savo šalį užsienyje dažnai reprezentuojantys kolektyvai Liepojos simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Latvija“. KKS jau keletą metų artimai bendradarbiauja su Liepojos simfoniniu orkestru, keičiasi koncertinėmis programomis. Įspūdinga tai, kad šio kolektyvo veikla prasidėjo 1883 m., tai – ilgiausiai savo istorijos knygą rašantis orkestras Baltijos šalyse, kuriam nuo praėjusio rudens vadovauja dirigentas Gintaras Rinkevičius.

„Latvijos“ chorą KKS išgirsime pirmąsyk. Jis yra vienas ryškiausių švyturių Latvijos koncertinėje panoramoje, skleidžiantis aukštos jos chorinės kultūros šviesą po visą pasaulį. Tai didžiausias profesionalus chorinis kolektyvas Baltijos šalyse, pernai paminėjęs 75-ąsias veiklos metines.

Latviškąją programą diriguos vienas pagrindinių šalies dirigentų, „Latvijos“ choro meno vadovas Māris Sirmais. Jis net 11 kartų buvo pagerbtas Didžiuoju Latvijos muzikos apdovanojimu.

Koncerte skambės du stambios formos  opusai – Imanto Kalniņšo  Simfonija Nr. 7 bei Ēriko Ešenvaldo  „Šiaurės pašvaitė“. Pastarajame kūrinyje chorui, simfoniniam orkestrui ir multimedijai nagrinėjamas optinis šiaurės pašvaistės fenomenas, kuriama jos garsinė vizija. Ar esate girdėję, kaip skamba šiaurės pašvaistė? Galbūt šis koncertas padės tai išsiaiškinti.

Balandžio 18 d., trečiadienis, 18.30 val.

„Muzikos grožis ir galia“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, kitąmet minės 30-ąsias veiklos metines.

Koncerte LVSO pasirodys su talentingomis jaunosios kartos solistėmis Milda Tūbelyte (mecosopranas) bei Joana Daunytė (arfa). Abi jos žavi ne tik grožiu, muzikalumu, bet ir ypatingu darbštumu. Vokietijoje reziduojanti M. Tūbelyte per pastaruosius 5 metus parengė net 28 vaidmenis 24-iose operose Braunschweigo, Erfurto, Karlsruhes, Oldenburgo ir Kylio teatruose. Joana Daunytė yra daugybės muzikos festivalių dalyvė, nuolat muzikuoja kamerinėse programose, groja įvairių šalies orkestrų sudėtyje.

Kūrinių arfai ir simfoniniam orkestrui nėra gausu, tad publikai turėtų būti įdomu išgirsti argentiniečių kompozitoriaus Alberto Ginasteros Koncertą arfai ir orkestrui, išsiskiriantį autentiškais šokio ritmais. Pirmoje renginio dalyje dar klausysimės arijų iš Wolfgango Amadeuso Mozarto, Charleso Gounod, Jules Massenet operų, o antrojoje pasinersime į romantinės Antono Brucknerio IV simfonijos gelmę.

Balandžio 20 d., penktadienis, 18.30 val.

„Varšuvos simfonija“

Ilgamečiai kultūriniai ryšiai Lietuvą sieja ir su Lenkija. Lietuvių smuikininkės Dalios Kuznecovaitės pasirodymas su Varšuvos kameriniu orkestru „Sinfonia Varsovia“ puikus  abiejų tautų kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Šis kolektyvas susibūrė 1984 m., įkvėptas lordo Yehudi Menuhino, su kuriuo gastroliavo po visą pasaulį. Per ilgus gyvavimo metus orkestras grojo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje. Jo veiklai ypatingą įtaką daro bene reikšmingiausias dabarties lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, nuo 2003 m. kolektyvo meno vadovas ir dirigentas.

Šiais metais K. Pendereckis švenčia 85-metį, o Lenkija, kaip ir Lietuva, – valstybingumo 100-metį. Tad šia proga kaimynai dalijasi gražiausiais savo ir pasaulinės muzikinės kultūros pavyzdžiais, tarp kurių yra ir bendras akcentas – Grażynos Bacewicz kūrinys.

Iškili lenkų kompozitorė ir smuikininkė G. Bacewicz gimė lietuvio ir lenkės šeimoje. Jos brolis Vytautas Bacevičius – vienas iškiliausių lietuvių kompozitorių. G. Bacewicz laikoma pirmąja kompozitore moterimi lenkų muzikos istorijoje, kuri yra minima tarp žymiausių šalies kūrėjų.

Programoje „Varšuvos simfonija“ skambėsiančio garsaus lenkų romantiko Henryko Wieniawskio Koncerto smuikui ir orkestrui solistė – talentinga smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija Dalia Kuznecovaitė. Programą diriguos jaunosios kartos dirigentas Dawidas Runtzas, kelių prestižinių konkursų laureatas.

 Balandžio 27 d., penktadienis, 18.30 val.

„Violončelės garsų magija“

Festivalio uždarymo koncerto pozicija šiemet teko Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Kasmet keliskart atvykstantis į Klaipėdą, o iš viso surengiantis apie 50 koncertų, LNSO tęsia ilgametes tradicijas, prasidėjusias dar 1940 m. Jis svariai prisideda prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, tiek skatindamas Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, tiek pamalonindamas klausytojus stambių žanrų opusais ar simfoninėmis miniatiūromis.

Koncerto programoje ryški latviškoji gija – savo tautiečio ir vieno ryškiausių kūrėjų Peterio Vasko kūrinio „Buvimas“ solo partiją grieš Marta Sudraba. Žymi atlikėja pernai pavasarį buvo Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso komisijos narė, o šiemet atvyksta kaip programos „Violončelės garsų magija“ solistė.

Modesto Pitrėno vadovaujamam LNSO šįkart diriguos Georgas Markas. Šis austrų dirigentas dažnai vadinamas muzikos filosofu, nes, be smuiko ir dirigavimo, jis yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir psichologijos studijas. Jo repertuare svarbi vieta tenka ir su Viena susijusiems kompozitoriams. Todėl būsimai programai dirigentas pasirinko Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 1. Daugiau nei 20 metų rašęs šį kūrinį J. Brahmsas guodėsi: „Net neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“ Tačiau po premjeros kritikai kalbėjo, kad Brahmso simfonija pratęsė Vienos klasiko mintis ir šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.


2018-03-27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt