Jūrų muziejus gydo tris ruoniukus

Uostas ir jūra

Ir šis pavasaris Lietuvos jūrų muziejui atnešė nelengvą kraitį – Baltijos jūros pakrantėje rasti trys ruoniukai gydomi improvizuotoje laboratorijoje muziejaus administracijos pastate. Čia įrengtose dviejuose voniose įsikūrė Pūkė, Smiltynė ir Baltauodegis.

Alfonso Mažūno nuotr.

Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš savaitę.

„Apie jį pranešė Juodkrantės gyventojai, o atgabeno į muziejų Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Jauniklė sveria tik 13 kilogramų, ji net trims kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Laimei Pūkė – taip ją pavadinom dėl balto jos kailiuko – nesužalota, per savaitę priaugo kilogramą svorio ir jau nuo rytojaus gaus žuvytę, o ne specialią tyrę, kuria maitinam per zondą”, – muziejaus pranešime cituojamas A. Grušas. 

Praeitą penktadienį muziejų pasiekė dar vienas ruoniukas, apie kurį pranešė lankytojai, klausdami Arūno Grušo, kokios rūšies ruoniai gyvena Kuršių mariose, mat jie pastebėjo ant akmenų gulintį ruoniuką. Tačiau mariose ruoniai negyvena, šis jauniklė ten įplaukė iš jūros. Rastinukė gavo Smiltynės vardą. Ji sveria irgi 13 kg, yra kiek apkandžiota laukinių gyvūnų arba šunų, todėl jai taikomas gydymas antibiotikais. Kai gyvūnėlis sustiprės,  jį reiks dar išvaduoti nuo agresyvaus žarnyno parazito – kaspinuočio.

Trečiasis ruoniukas, kurį iš Palangos pajūrio atgabeno Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai, yra patinėlis, sveria 14 kg. Pasak Arūno Grušo, gyvūnas turi puikų apetitą ir netrukus jau bus šeriamas žuvimi.

Paprastai daugiausiai tokių ruoniukų muziejų pasiekia per Velykų šventes, nes daugiau žmonių eina pasivaikščioti prie jūros ir pastebi be globos likusius ruonių jauniklius. Prieš keletą metų sulaukta net penkiolikos gyvūnėlių, kuriems reikėjo pagalbos. Dažniausiai ruoniukai atidreifuoja su šiaurės vakarų vėju iš Rygos įlankos.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Lietuvos jūrų muziejuje gyvena penki Baltijos pilkieji ruoniai.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų. Teigiama, kad pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas – Aplinkos ministerija iš ES fondų skyrė 1,4 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Jo statyba turi prasidėti jau šiemet. Centras turėtų atsirasti vietoj šalia muziejaus, kopose, jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) yra reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Jūrų muziejus pradeda naują sezoną

Nuo šio trečiadienio – balandžio 17 dienos – Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgalį, o nuo ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Miestas

Atidarys parodą, skirtą narytės NATO 20-mečiui

Balandžio 5-ąją, penktadienį, 16 val., šalia laivo-muziejaus M52 ,,Sūduvis“ Lietuvos jūrų muziejus atidarys lauko parodą ,,NATO jūroje saugo“, skirtą Lietuvos ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Regionas

Žadama keisti potvynių rizikos valdymo tvarką

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbantys Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybių vadovai sulaukė Aplinkos ...
2024-04-03
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This