[vc_row][vc_column][vc_column_text]Penktadienio vakarą ant Jono kalnelio, kurio rekonstrukcija prasidėjo 243 medžių kirtimu, asociacijos „Klaipėdos žalieji’ kvietimu susirinko apie dešimt klaipėdiečių, ant kelmų degusių žvakeles.

„Mums svarbus medžių išsaugojimas, todėl uždegsime žvakutes ant atsivėrusių žemės žaizdų – kelmų. Įžiebta ugnimi pagerbkime nukirstus medžius su viltimi, kad šios aukos Klaipėdoje ir kituose miestuose nebus beprasmiškos, bet suvienys mus burtis kartu”, – į šią akciją kvietė „Klaipėdos žaliųjų” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė.

Jos nuomone, čia reikėjo iškirsti kur kas mažiau medžių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Visa bėda, kad projekto viešinimas buvo labai silpnas ir visuomenė negalėjo išreikšti savo nuomonės, diskutuoti. Kaune, Vilniuje jau einama kitu keliu – prie objektų, kuriuos ketinama tvarkyti, atsiranda stendai, kuriuose aiškiai parašoma, kiek žadama iškirsti medžių. Kitas klausimas, kur bus dedami šie medžiai, kurie yra mūsų visų turtas? Rangovai sakė, kad jie bus smulkinami. Ar taip reikia elgtis su senais medžiais?” – sakė L. Kuzminčiūtė.

Kartu ji sakė, kad gali pagirti čia besidarbuojančią įmonę „Pamario restauratorius”, kad jos darbuotojai medžius, kuriuos numatoma palikti, apsaugojo nuo statybinės technikos apjuosdami sutvirtintomis lentomis.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Jono kalnelio rekonstrukcija atieis 2,2 mln. eurų. Jos metu bus sutvarkytos dvi poternos, įrengtos sėdimos tribūnos, vaikų žaidimo aikštelė, dinaminis fontanas, ramaus poilsio zona, treniruoklių aikštelė, aikštė su nusileidimu prie vandens, pontoninės prieplaukėlės, naujas tiltas į raveliną. Į kalnelio teritoriją bus sudarytos sąlygos patekti ir neįgaliesiems – bus pandusai ir vienas keltuvas. Raveline (saloje) numatoma įrengti dvi šlaitų tribūnas, liejamo betono dangos piešinį. Taip pat projekte numatyta remontuoti ir du esamus tiltus.

Medžiai, augę ant Kurmarko bastiono (bastionų dalis tarp Tiltų ir Grįžgatvio gatvių), taip pat Gelderno bastiono (šiaurinė dalis) smaigalyje kertami norint atverti istorinį bastionų vaizdą.

Ant bastionų suprojektuotas naujas apšvietimas žemais šviestuvais. Įmontuojamais šviestuvais suprojektuota apšviesti tribūnas ir tiltus. Rytinė fosos pakrantė ir rytinis teritorijos pakraštys bus apšviečiamas parko šviestuvais.

Pirmo etapo darbai pagal sutartį turi būti baigti per 18 mėnesių. Šis terminas gali būti pratęstas du kartus, bet ne ilgiau nei bendram 6 mėnesių laikotarpiui. II etapo darbams atlikti yra numatytas 8 mėnesių laikotarpis nuo jų vykdymo pradžios. Šis terminas irgi gali būti pratęsiamas du kartus, bet ne ilgiau kaip bendram 2 mėnesių laikotarpiui.

ISTORIJA

1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), Memelio miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Iš viso buvo penki bastionai, sujungti kurtinomis – Gelderno, Kurmarko, Prūsijos, Malūnų ir Marių. 

Gelderno ir Kurmarko bastionai, kurtina, senasis ravelinas ir fosa yra dabartinis Jono kalnelis. Ant Prūsijos bastiono liekanų dabar stovi Psichikos sveikatos centras (buvusi Žydų ligoninė). Ant Malūno bastiono liekanų šiuo metu stovi Žaliakalnio gimnazija, o paskutinis, Marių bastionas, yra kitoje Pilies gatvės pusėje, patenka į Vakarų Baltijos laivų statyklos teritoriją. 

Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai buvo priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau gynybiniai pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo naujoji Dangės upės vaga, todėl patekti į jį buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą ir 1770 m. Prūsijos valdovo Fridricho Didžiojo nurodymu buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XIX a. pr. visi sklypai jau buvo išdalinti miestiečiams.  

XIX – XX a. pradžioje Jono kalnelio teritorija buvo pramoninio priemiesčio dalimi, griovyje laikyti sieliai gretimoms lentpjūvėms, vėliau čia veikė irkluotojų bazė.

Nuo XX a. 7 dešimtmečio buvo rengiami projektai, kaip teritoriją pritaikyti miestiečių rekreacijai. 1972-1997 m. laikotarpiu teritorijoje atlikti tyrimo ir projektavimo, projektų įgyvendinimo darbai (autorius Vytautas Šliogeris).[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”24746,24747,24748,24749,24750,24751,24752,24753,24754,24745,24744″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]