Lietuvos, Palangos ir Šventosios vėliavų pakėlimo ceremonija pradėtas šeštasis savaitę truksiančių „Palangos dienų” renginių ciklas, Palangos savivaldybės nuotr.

Penktadienio vidurdienį skambant fanfaroms Palangoje Nepriklausomybės aikštėje suplazdėjo Lietuvos, Palangos ir Šventosios vėliavos. Tradicine vėliavų pakėlimo ceremonija prasidėjo visą savaitę truksiantys miesto gimtadienio šventės „Palangos dienų“ renginiai.

Penktąjį kartą švenčiamas Palangos gimtadienis ir Palangos vėliavos savaitė pradėta kovo 30 d., kai minimos Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921-aisiais metinės, o balandžio 5 d. bus švenčiamas ypatingas miesto gimtadienis – sukaks 765 metai nuo pirmojo Palangos vardo paminėjimo Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.

Ir Palangoje, ir Vilniuje

Po vėliavų pakėlimo ceremonijos bei miesto mero Šarūno Vaitkaus sveikinimo žodžio miestiečiai buvo pakviesti į Kurhauzą, kur Palangos Grubusis teatras pristatė Virginijaus Milinio režisuotą sutrumpintą spektaklį „Laikykis, Vydūne“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Tos pačios dienos pavakare Palangos autobusų stotyje duris atvėrė jau tradicinė Palangos ikimokyklinių įstaigų vaikų kūrybos paroda „100 teptuko pasakėlių“, o vėliau Kurorto muziejuje vyko pirmąkart surengto konkurso „Haiku Palangai“ nugalėtojų apdovanojimai.

Šeštadienio renginiai prasidėjo antrąkart surengtomis Palangos dziudo varžybomis „Už savo šalį, už savo miestą“, o vėliau Kurhauze vyks Palangos šventinė sueiga, kurios metu savo pasirodymu publiką pradžiugins vokalistė, smuikininkė ir gitaristė Ramunė Bučniūtė bei arfininkė Dailė Docienė.

Tradicinės iškilmingos sueigos metu miestui nusipelnę žmonės apdovanoti Palangos vėliavomis. Gaila, kad dėl neaiškių priežasčių šiemet buvo sulaužyta graži ir prasminga tradicija – įteikti regalijas Palangos miesto garbės piliečiams, nors miesto tarybai ir buvo pateikta 72 palangiškių, tarp jų – keturių Palangos miesto garbės piliečių, – ir šventojiškių palaikymo sulaukusi kandidatūra.

Šeštadienį „Palangos dienos“ antrąkart bus minimos ir Vilniuje – šventės šaukliu ir Palangos ambasadoriumi tapęs Palangos orkestras Šv. Velykų išvakarėse pakvietė į susitikimą Šv. Kotrynos bažnyčioje, specialiame koncerte – „Su gimtadieniu, sere Andrew”. Ne vieną dešimtmetį Palangos Birutės parko lankytojus savo pasirodymais džiuginantis „Palangos orkestras“ koncertu sostinėje sveikins ne tik Palangą, bet ir serą, baroną, vieną žinomiausių ir sėkmingiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloyd Webber, kuris kovo 22 d. pasitiko 70- ąjį jubiliejų.

Tradiciniai ir nauji renginiai

Pirmąją šv. Velykų dieną – balandžio 1 d. bus aukojamos šventos Mišios už Palangą. Balandžio 2 d., kaip ir kasmet, norinčius paminėti Šventosios ir Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos kviečia pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias“ ir akcija „Riedam“, kurių dalyviai nuo Palangos tilto pajūriu įveiks atstumą nuo Palangos iki Šventosios.

Balandžio 3 d. šventiniams renginiams duris atvers Palangos miesto savivaldybė – administracijos pastate bus pristatoma vėlgi tradicinė palangiškių ir šventojiškių darbų paroda „Palanga – mano miestas“. Joje savo rankdarbius, kūrinius pristatys ne menininkai, o laisvalaikiu  grožį kurti mėgstantys miesto gyventojai.

Renginių ciklo „Palangos dienos“ metu bus galima susipažinti ir su senąja, medinių vilų Palanga bei pamatyti miesto raidą – balandžio 4 d. miesto viešojoje bibliotekoje bus atidaroma paroda „Dingusi Palanga“, na, o renginių ciklą balandžio 5 d. tradiciškai užbaigs „Suneštinis muziejus“ bei paroda „Jūrinės kultūros istorija“ Kurorto muziejuje.

Šventę sukūrė patys palangiškiai

Palangos gimtadienio šventėje susitiko meras Š. Vaitkus ir šventės sumanytojas, Palangos miesto garbės pilietis V. B. Litvaitis (kairėje), Palangos savivaldybės nuotr.

„Palangos dienos“ – ne politikų ar už kultūrinę veiklą atsakingų tarnautojų sumanyta šventė. Idėją švęsti Palangos gimtadienį dar 2012-aisiais metais garsiai išsakė aktyvus Palangos bendruomenės narys, Palangos miesto garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis.

„Pirmąkart viešai šią idėją aš pagarsinau 2012 metų balandžio 15-ąją, – prisimena  V. B. Litvaitis. – Tada mes šventėme Pasaulinę kultūros dieną, iškėlėme vėliavą centrinėje aikštėje ir susirinkome į diskusiją bibliotekoje. Tada ir išsakiau mintį, kad reikia aprėpti dvi Palangai svarbias datas ir surengti savaitės trukmės Palangos dienas”.

Pirmosios šventės organizavimas prasidėjo gan spontaniškai – 2014-aisiais pirmosiomis kovo dienomis Palangos gimtadienio sumanytojas susitiko fotomenininką Adą Sendrauską ir tuometinį Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotoją Nerijų Stasiulį –  visi trys ir sutarė, kad darys šventę, kuri apimtų laikotarpį nuo kovo 30-osios iki balandžio 5-osios.

Pasak V. B. Litvaičio, jokių pinigų neturėta, jokio finansavimo. Ir net neprašyta, nes žinota, kad tai – beviltiška. Nes, Palangos garbės piliečio teigimu, visų pirma reikia kažką parodyti, o tik jau tada prašyti paramos iš miesto biudžeto.

„Taip trise  – aš, Adas ir Nerijus,- kavinėje susėdę pradėjome programą dėlioti: kas tai galėtų būti, ką mes galėtume parodyti, ką pasikviesti į talką, –  pasakojo šventės iniciatorius. – Bekalbėdami, bedėliodami apsižiūrėjome, kad „užpildome“ visą savaitę. O turint omenyje, kad laiko pasirengti pirmosioms „Palangos dienoms“  turėjome vos porą savaičių, manau, kad tikrai neprastai pasirodėme. Ir begal malonu buvo, kad žmonės ėjo, rinkosi į visus renginius – ar bibliotekoje, ar prie Vasaros skaityklos, lauke. Ir, žinoma, džiugu buvo matyti gausiai susirinkusius žmones į pirmąją „Palangiškių sueigą“. Neslėpsiu, itin malonus siurprizas, kurio sulaukiau jos metu – kad pirmosios dvi Palangos vėliavos buvo įteiktos man ir Adui. Labai brangi dovana.“

Antrąkart organizuoti šventę buvo jau lengviau. Niekam nebekilo abejonių dėl jos reikalingumo.

„Net ir lėšų gavome, – sako šventės sumanytojas. – Tiesa, ne tiek, kiek būtume norėję. Pavyzdžiui, Adas kartu su dizainere Gintare Grišmanauskaite visą šventės dizainą – programą, plakatus, – kūrė nemokamai, tik medžiagoms finansų skirta. Ir pradėta rengtis šventei buvo jau nuo lapkričio. Dalis renginių liko iš pirmosios šventės, tačiau didžioji dalis buvo nauji. Labai gražiai į šventės audinį įsiliejo regalijų teikimas Palangos miesto garbės piliečiams“.

Pastaruosius porą metų šventės organizavimu jau rūpinasi savivaldybė, tačiau didžiąją dalį renginių pasiūlo ir aktyviai padeda juos surengti bendruomenė.

 Suteikia galimybę švęsti

Peržvelgus penkerių metų patirtį ir penktajai šventei prasidėjus, kaip į klausimą, kuo ši šventė svarbi Palangai ir palangiškiams, atsakytų Palangos miesto garbės pilietis ir šventės iniciatorius?

„Tradicinės Palangos šventės – Sezono atidarymo, Palangos stintos, Ilgojo stalo – sukurtos labiau verslui, labiau tam tikrų paslaugų tiekėjams. O šita šventė orientuota konkrečiai į miesto bendruomenės narius, į Palangos bei Šventosios visuomenę. Žinoma, niekas nevarys, jeigu atvažiuos svečiai iš Kretingos, Klaipėdos ar Vilniaus. Bet ji visų pirma skirta Palangai, Palangos kraštui, nes įrėminama būtent šiam kraštui svarbiomis datomis. Jei visa Lietuva valstybės atkūrimą ir nepriklausomybę skaičiuoja nuo 1918-ųjų vasario 16 dienos, Palangos kraštas su Šventąja – nuo 1921-ųjų kovo 30-osios, t.y., trimis metais, mėnesiu ir keturiolika dienų vėliau“, – pabrėžė V. B. Litvaitis.

Būtent mums, palangiškiams,  svarbi ir 1253 m. balandžio 5 d., kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas. Beje, Vilniaus vardas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1323 m. sausio 25 d., Kaunas paminėtas 1361 m. Keliais mėnesiais „vyresnė“ Klaipėda – jos įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1 d. Ir šie miestai, ir dar daugybė mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių švenčia savo gimtadienius.

„Tad „Palangos dienos“ palangiškiams ir šio krašto gyventojams suteikia galimybę švęsti ir mūsų miesto gimimo dieną, ir prisijungimo prie Lietuvos datą, kaip ją švenčia Klaipėda ir Klaipėdos kraštas,“ – tvirtina Palangos miesto garbės pilietis.

(Iš kairės)