Mums rašo

Klaipėdos jaunimas – už studijas Klaipėdoje

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-04-03


Prieš mėnesį Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė savo verdiktą Klaipėdai – sustabdyti priėmimą į trečdalį Klaipėdos universiteto studijų programų bei uždaryti LCC tarptautinį universitetą. Toks sprendimas sukėlė nemažai diskusijų ir pasipriešinimo, mat sprendimai dėl akreditacijų šalies aukštųjų mokyklų studijų programoms suteikimo priimti ne tik skubotai, bet ir vienašališkai, neįtraukiant universitetų atstovų ir bendruomenės.

Tačiau nepaisant viešumoje pasirodžiusių straipsnių ir laiškų ministerijai, Klaipėdos universiteto ir LCC studentų balsas liko neišgirstas.

Noras susidoroti su Klaipėdos aukštosiomis mokyklomis

Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorės Aistės Andruškevičiūtės nuomone, auditas ir studijų programų peržiūrėjimas buvo atliktas skubotai. „Kyla klausimas, kaip per tokį trumpą laiką buvo galima tinkamai įvertinti galybę studijų programų. Labai abejotina, kad darbas buvo atliktas kokybiškai. Abejoju, ar visos tos programos, kurios buvo nurodytos kaip nebeakredituojamos, iš tiesų yra blogos ir nekokybiškos. Atrodo, kad kažkas nori susidoroti su Klaipėdos aukštosiomis mokyklomis”, – sako ji. 

Paradoksalu, tačiau prieš mažiau nei pusę metų, 2017 m. lapkritį, ŠMM siūlė performuoti Klaipėdos universitetą, paverčiant jį siauros specializacijos aukšto profesionalumo techniniu universitetu. Dar vienas paradoksas – ministerijos sprendimas paskelbtas po to, kai Vilniuje įvyko studijų mugė, kurioje aukštosios mokyklos pristatinėjo savo studijų programas ir likus vos vienai dienai iki Klaipėdoje rengiamos „Studijų regatos“, kurioje prisistatinėjo Klaipėdos miesto aukštosios ir profesinės mokyklos.

Pertvarkos vėl vykdomos pavasarį, kuomet abiturientai renkasi studijų programas. Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) prezidentė Vaiva Makarauskaitė įsitikinusi, jog tokie sprendimai kelia sumaištį ir nežinomybę, mat moksleiviai nebežino, kur ir kokią programą pasirinkti. Praeitą pavasarį jie nežinojo, kurie universitetai išliks, o šiemet – kurios programos. Tai apsunkina abiturientų pasirinkimą, nes galbūt ne visi Klaipėdos regione gyvenantys tėvai sugebės finansiškai paremti į Kauną ar Vilnių studijuoti išvyksiančius vaikus. Anot jos, tai apsunkina mokslo prieinamumą ir didina socialinę atskirtį.

Sumaištį ir pasipiktinimą kelianti reforma

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų atstovybės (LAJMSA) prezidentė Jogailė Žiliūtė mano, jog švietimo sistemoje šiuo metu esama daug pasimetimo, tačiau ji tiki, kad aukštųjų mokyklų studentai drauge su Lietuvos studentų sąjunga gali pakoreguoti ŠMM sprendimus.

KUSS nuomonė apie aukštojo mokslo konsolidaciją yra teigiama. Mažėjant studentų kiekiui, atitinkamai turi mažėti ir aukštųjų mokyklų skaičius, turi likti tik kokybiškiausios, aukščiausius reikalavimus atitinkančios ir unikalios studijų programos, kurios tenkintų stojančiųjų lūkesčius. Tačiau šiuo metu vykstanti reforma kelia sumaištį, pasipiktinimą ir daugybę klausimų. Aukštosioms mokykloms yra skiriamos skirtingo dydžio lėšos konsolidacijai, nors jos vykdo panašius procesus, SKVC vertinimai yra skuboti, neatsižvelgiantys į ateities raidos perspektyvas”, – teigia KUSS prezidentė.

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos verslo kolegijos studentų atstovybės prezidentas Eimantas Reliuga: „Mano nuomone, konsolidacija buvo ir yra neišvengiama. Jos tikrai reikia dėl pernelyg didelio aukštųjų mokyklų skaičiaus ir neretai abejotinos kai kurių programų studijų kokybės. Tačiau šiuo metu vykdoma konsolidacija yra neapgalvota, daroma skubotai ir kartais net nepagalvojant apie pasekmes, kurios gali pakenkti ne tik aukštajai mokyklai, bet ir pačiam miestui”.

Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės (KVKSA) prezidentė Neringa Skrikytė įžvelgia dar vieną problemą. „Vykstantys procesai dėl aukštojo mokslo pertvarkos tikrai neatrodo patraukliai moksleiviams, nes kalbama terminais, su kuriais mokiniai nesusiduria. Klaipėdos atveju, į viešumą keliami procesai yra iki galo neišdiskutuoti, nėra tikslumo ir konkretumo, todėl tai nesuteikia pridėtinės vertės miestui ir jo aukštosioms mokykloms. Kodėl jauni žmonės turėtų rinktis Klaipėdą? Čia nėra daug aukštųjų mokyklų, o kai viešoje erdvėje pateikiama informacija su neaiškiais terminais, moksleiviai renkasi „saugesnę” aukštąją mokyklą, apie kurią nėra kalbama, kad joje kažkas vyksta. Pritariu, kad moksleiviai turi būti informuoti apie procesus vykstančius aukštosiose mokyklose, bet kalbėkime terminais, kurie būtų aiškus kiekvienam, tiek moksleiviui, tiek studentui”, – sako N. Skrikytė.

post banner
Viešinama tik tai, kas blogiausia

LCC studentų atstovybės prezidentas Oleksandr Zozulia teigia, kad SKVC sprendimas uždaryti LCC universitetą yra nepriimtinas ir LCC studentai su tokiu sprendimu nesitaikys: „Kadangi iškilo grėsmė uždaryti mūsų universitetą, mes kreipėmės į įvairias vyriausybines institucijas. Jei tai nepadės, eisime toliau. Šiuo metu LCC universitete yra vykdomos penkios bakalauro studijų programos. Daugiau nei 70% mūsų darbuotojų yra atvykę iš Šiaurės Amerikos, todėl visas mūsų studijų procesas skiriasi nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Nemanau, kad pagrindinis kriterijus, sprendžiant apie programos kokybę, turėtų būti tos programos fakultete vykdomų akademinių tyrimų kiekis. Juk ne mažiau svarbi turi būti pati studijų programa, jos kokybė ir tikimybė tos programos studentui įsidarbinti”.

KUSS prezidentės nuomone, Klaipėdos universitete tikrai yra stiprių studijų programų, kurios ruošia specialistus pasaulinei rinkai, bet yra ir tokių, kurios nesurenka studentų ne vienerius metus iš eilės ir vis tiek vykdo priėmimą, nes „galbūt šiemet pasiseks”, tad Klaipėdos universitete būtina vidinė pertvarka. Studijų programos turi būti išgrynintos, atsisakant nerentabilių studijų programų, atsižvelgiant į paskutiniųjų metų stojančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencijas. Studijos privalo būti grįstos naujausiais moksliniais tyrimais.

Vaivai Makarauskaitei pritaria ir LAJMSA bei KVKSA prezidentės: „Studijų programos, kurios neatitinka studentų bei rinkos poreikių, neturėtų būti leidžiamos, nes dažnai pasitaiko, kad moksleiviai renkasi studijų programas pagal pavadinimą ir trumpą aprašymą, neįsigilindami, kaip iš tiesų ta programa veikia ir ar po studijų jie galės save vadinti tos srities specialistais. Ne paslaptis, kad studijų programų šiuo metu yra per daug, tad nieko blogo, jei reikalavimų neatitinkanti programa bus sustabdoma. Juk nuo to priklauso studijų kokybė. Tikrai yra tokių programų, kurios dabar yra nebeaktualios. Tačiau kodėl nėra viešinamos programos, kurios yra stiprios ir šiuo metu „ant bangos”? Visi labai mėgsta informaciją perteikti iš negatyvios pusės, bet pamirštame, kad Klaipėda taip pat turi stiprių programų, kurios paruošia stiprius specialistus ir kurias baigę studentai gali iš karto įsidarbinti. Galbūt reikėtų informuoti visuomenę ir dėl stipriųjų aukštojo mokslo pusių, užuot parodant, kad viskas yra blogai ir viskas yra kardinaliai pertvarkoma, nes taip tikrai nėra”.

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas” pirmininkas Laurynas Gaidelis mano, kad problema slypi ne tik studijų programų turinyje. „Programos galbūt ir yra patrauklios jaunam žmogui, tačiau dalis programų yra nepatrauklios pačiai darbo rinkai. Taip pat trūksta kompetentingų dėstytojų, kurie galėtų kokybiškai išdėstyti savo dalyką. Kalbant apie Klaipėdą apskritai, galima teigti, jog Klaipėdos žmonės yra ramūs, nesiveliantys į diskusijas ir kartais net per daug kuklūs, kad drąsiai išreikštų savo nuomonę. Mano nuomone, jei taip bus ir toliau, jei sėdėsime tyliai rankas sudėję ir leisime vyriausybei spręsti už mus, jei taikysimės su valdžios sprendimais, kad ir kokie nepriimtini jie būtų, neteksime ne tik 16 KU studijų programų ar vienintelio Klaipėdos traukos taško užsieniečiams – LCC, bet ir ligoninių, teatrų, o gal net ir paties pelningiausio Lietuvos objekto – uosto”, – mano L. Gaidelis.  

Aukštasis mokslas Klaipėdoje – būtinas

Klaipėdos jaunimas tarė savo žodį – aukštasis mokslas Klaipėdoje yra būtinas. Juk Klaipėda nėra tik miestas prie jūros, į kurį vasaromis suvažiuoja visa Lietuva. Klaipėdoje gyvenimas vyksta visus metus. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir uosto teritorijoje esančios įmonės, kasmet į valstybės biudžetą įnešančios šimtus milijonų eurų, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, kurioje veikia daugiau nei 100 įmonių… Sąrašą galima tęsti ir tęsti… Visoms Klaipėdoje veikiančioms įstaigoms reikalingi stiprūs savo srities specialistai, todėl Klaipėdoje privalo likti tiek savarankiškas pasikeitęs universitetas, tiek kolegijos, kurios ruoštų profesionalus pagal rinkos poreikius.

Mes, Klaipėdos jaunimas, tikime, kad miesto proveržis įmanomas tik sukoncentravus aukštos kompetencijos jaunus specialistus, kurie, baigę Klaipėdos aukštąsias mokyklas bei kolegijas, galėtų tenkinti aukštųjų technologijų, aptarnavimo, tradicinės pramonės intelektualinius ir kultūrinius poreikius bei kurti pridėtinę vertę miestui. Svarbiausias mūsų visų tikslas – kad studentai būtų patenkinti studijų kokybe Klaipėdoje.

Agnė Mikniūtė


2018-04-03

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt