Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-04-04 |
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos elgesio.
Anot pranešimo, tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad Almantas Mureika būtų dalyvavęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo sutuoktinės arba jos vadovaujamos UAB „Archbalt“ parengtais projektais. Martyno Vainoriaus nuotr.
VTEK tyrė, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Tyrimas buvo pradėtas UAB „Studija 33“ pranešimo pagrindu. Esą A. Mureikos sutuoktinė vadovauja įmonei UAB „Archbalt“, o jis pats, atlikdamas tarnybines pareigas, galbūt vertino (derino, vizavo bei kt.) savo paties ir žmonos arba UAB „Archbalt“ rengtus projektus, teritorijų planavimo dokumentus.
Taip pat teigta, jog A. Mureika galėjo daryti įtaką sau pavaldiems asmenims dėl šių projektų bei vertinimo eigos ir taip sudaryti palankesnes sąlygas savo sutuoktinės bendrovės veiklai. Papildomai tirta anoniminiame pranešime nurodyta informacija, jog A. Mureika yra vienas iš prekybos paskirties pastato-autocentro Klaipėdoje rekonstravimo projekto rengėjų, o eidamas pareigas savivaldybėje jis galėjo atlikti šio projekto derinimo ar tvirtinimo procedūras.
Anot VTEK pranešimo, tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad A. Mureika būtų dalyvavęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo sutuoktinės arba jos vadovaujamos UAB „Archbalt“ parengtais projektais. Taip pat nenustatyta, jog A. Mureika būtų derinęs savo paties rengtus projektus ar svarstęs savo paties prašymus. Tyrimo medžiaga rodo, jog A. Mureika kelis kartus teikė nusišalinimus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl klausimų, turinčių sąsajų su jo sutuoktinės vadovaujama įmone.
VTEK pabrėžia, kad interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Konstatuojant viešųjų ir privačių interesų konfliktą kiekvienu atveju reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Parašykite komentarą