Klaipėdos miesto darnaus judumo plano, kurio esą reikia norint gauti Europos Sąjungos paramą transporto projektams, rengėjai sulaukė tik 10 visuomenės pasiūlymų. Net 8 iš jų buvo susiję su planuojamu Švyturio gatvės tęsiniu.

Didžiausia diskusija ketvirtadienio vakarą pristatant planą visuomenei irgi kilo būtent dėl Švyturio gatvės, nors rengėjai bei Savivaldybės atstovai aiškino, jog visa tai tėra tik „iliustracinis sprendinys”.

Plano rengėjų pasiūlytas sprendinys dėl Švyturio gatvės neįtiko nei uostui, nei Vitės kvartalo atstovams. Martyno Vainoriaus nuotr.

Išspręs bendrasis planas?

Klaipėdai tokį planą rengia viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Civitta“, jungtinėje veikloje su MB „Pupa-strateginė urbanistika“ ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Jų paslaugos miestui atsieis 84 400 eurų.

Pasak rengėjų, visuomenės pasiūlymus nagrinėjo specialus komitetas, kuriame buvo įvairių sričių atstovai, o Savivaldybės darbuotojai ar politikai sudarė tik trečdalį jo narių.

Iš viso buvo sulaukta 10 visuomenės pasiūlymų ir buvo nutarta atsižvelgti į visus, kurie atsitinka plano tikslus arba teritorijų planavimo dokumentus.

Girulių bendruomenė prašė ne tik numatyti, kokius takus įrengti, bet ir suformuoti sunkiasvorio transporto koridorius mieste. Tačiau plano rengėjai akcentavo, kad šis dokumentas nesprendžia sunkiasvorio transporto judėjimo, o yra orientuotas tik į pėsčiuosius, viešąjį ir bevariklį transportą.

Šv. Pranciškaus onkologijos centras turėjo pasiūlymų ne tik dėl dviračių takų gretimose teritorijose, bet ir siūlė numatyti kalnų dviračių trasas Girulių miške. Tačiau tai, anot plano rengėjų, irgi yra ne darnaus judumo klausimas, nes toks planas koncentruojasi į kasdienes keliones, o ne pramogas.

Likę 8 pasiūlymai buvo gauti dėl Švyturio gatvės – juos pateikė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klaso”), Uosto direkcija ir gyventojai.

MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas, architektas Tadas Jonauskis aiškino, kad atsižvelgiant į kai kurias iš šių pastabų miesto dokumentuose jau suplanuotame Švyturio gatvės tęsinyje žymima, kad sunkusis transportas čia galėtų važiuoti tik iki gyvenamųjų namų .

Tačiau „Klasco” atstovas pareiškė, kad tokiu atveju numatomam naujam įvažiavimui į bendrovės teritoriją reikėtų dviejų lygių sankryžos, kas šioje vietoje esą yra sunkiai įmanoma.

Vitės bendruomenės atstovai Tomas Meškinis ir Ruslanas Scheiderat teigė bijantys, kad atsiradus tokiam keliui iš viso nebus jokio ženklo arba jo bus nepaisoma.

Tačiau T. Jonauskis akcentavo, jei nieko nebus žymima, tai Švyturio gatvė tada ir liks sunkiasvorio transporto koridorius, kaip dabar yra numatyta miesto planavimo dokumentuose.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė savo ruožtu tikino, kad darnaus judumo planas yra tik iliustracinė schema, o viską spręs rengiamas miesto bendrasis planas, kurio rengėjams jau perduoti gauti pasiūlymai. O jei visgi pasiūlymų teikėjų netekina tokie atsakymai, juos galima skųsti teismui.

Problema – priemiesčiai

Darnaus judumo plane įvardijamos 56 priemonės. Bene skambiausios iš jų yra palaipsnis senamiesčio pavertimas nulinė CO2 zona, siūlymas dalyje Herkaus Manto gatvės palikti tik autobusų juostas ir taip kartu pagerinti sąlygas dviratininkams, kai kuriose Naujamiesčio gatvėse, pavyzdžiui, Puodžių gatvėje, siūloma palikti tik vienpusį eismą ir t.t . Su visais siūlymais galima susipažinti čia.

Pristatymo renginyje dalyvavęs Muzikos centro seniūnaitis Renaldas Kulikauskas atkreipė dėmesį, kad šio plano rengėjai prognozuoja, kad 2030 m. mieste gyvens mažiau žmonių, o ekonominėje strategijoje „Mėlynasis proveržis” siekiama jų skaičiaus augimo. Tad, pasak jo, net ir pasiekus plane užsibrėžtus kelionių automobiliais mažinimo tikslus, „Mėlynojo proveržio” sėkmės atveju dėl siūlomų pertvarkų gatvėse gali atsirasti didžiulių problemų.

Tačiau M. Černiūtė-Amšiejienė akcentavo, kad rengiant naują bendrąjį miesto planą atlikti skaičiavimai rodo, kad jau ir dabar Klaipėdoje yra iki 180 tūkst. vadinamųjų dienos gyventojų – tiek žmonių kasdien juda miesto gatvėmis, nes čia atvažiuoja dirbti, mokytis ir t.t.

„Viešojo transporto pajėgumai yra padorūs ir jis tikrai sėkmingai vežtų ir daugiau gyventojų. Priemiesčiai yra žymiai didesnis iššūkis – iš ten atvažiuoti yra gana sudėtinga”, – savo ruožtu teigė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis.

Iškilus nedideliai diskusijai dėl planuojamos greitojo transporto ašies jis akcentavo, kad toks transportas bet kokiu atveju turėtų būti elektrinis, bet tai nebūtinai turi būti tramvajus su tradiciniais bėgiais.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, jei darnaus judumo planui pritars Susisiekimo ministerija, jis vėliau bus teikiamas tvirtinti miesto Tarybai.