Balandžio 12 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks doc. dr. Juozo Pabrėžos knygos „Žemaičių kalba ir rašyba“ pristatymas.

Knygą, kurią dar galima pavadinti žemaičių gramatika, yra autoriaus viso gyvenimo svarbiausias ir brangiausias darbas.

J. Pabrėža tikisi, jog šiuo leidiniu pavyko įrodyti, kad yra žemaičių kalba, kuri turi tris ryškias tarmes: šiaurės žemaičiai dounininkai, pietų žemaičiai dūnininkai, vakarų žemaičiai donininkai, taip pat šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių, pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmes bei daugybę smulkesnių šnektų ir šnektelių.

Pats svarbiausias žemaičių kalbos tapatybės ženklas ir statuso įrodymas yra tai, kad žemaičių kalba turi visus kiekvienai kalbai privalomus lygmenis, sudedamąsias dalis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Ir visuose tuose lygmenyse yra išlaikyta nemažai unikalių, archajiškų, senesnių ypatybių, garsų, formų, ko šiandien nebėra bendrinėje kalboje ar kitose tarmėse.

Pagal doc. dr. J. Pabrėžos ir prof. A. Girdenio sunormintą žemaičių rašybą gausiai rašomi ne tik straipsniai, atskiri kūrinėliai, skyreliai ar kampeliai rajoniniuose laikraščiuose, bet leidžiamos knygos žemaičių kalba.

Knygoje yra pluoštelis Žemaitijoje užrašytų žemaitiškų posakių, patarlių, priežodžių. Vienas autoriaus mėgstamiausių yra toks: „Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“. Tas posakis yra kaip amžinas priminimas, kad reikia atsivožti, atsiverti ir daryti gimtajam kraštui gerus darbus. J. Pabrėža yra šventai įsitikinęs: ir pasauliui, ir aplinkiniams, ir artimiesiems, ir patys sau būsime įdomesni, prasmingesni ir šiltesni ne standartiniu vienodumu, o kaip tik savitu skirtingumu. Žemaičiams, vienas iš tokių pamatinių to skirtingumo akmenų (žemaitiškai – kūlių) yra gyva ir savita žemaičių kalba, jos nuostabiosios tarmės ir daugybė spalvingų šnektų šnektelių.

Vilimasi, kad ši knyga padės pakelti žemaičių kalbos kultūrą, išsaugoti jos savastį, paryškinti ir priminti tos kalbos stiprumą, gyvybingumą, unikalumą.

Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto mokslininkės doc. dr. R. Vildžiūnienė ir doc. dr. J. Lubienė.