Į kelias valandas balandžio 6 d. trukusį Klaipėdos miesto tarybos Kolegijos posėdį sausakimšoje savivaldybės tarybos salėje susirinko ir būrys su uosto veikla susijusių įmonių vadovų – akcininkų. „KLASCO” gen. direktorius Audrius Pauža, „Begos” akcininkas Aloyzas Kuzmarskis, „Limarko” akcininkas Vytautas Lygnugaris, „Kamineros grupės” savininkas Arūnas Tuma, „Klaipėdos Smeltės” generalinis Rimantas Juška ir kiti būriavosi salės galinėje eilėje. Sulaukus premjero Sauliaus Skvernelio su komanda pasirodymo, kilo nemažas šurmulys, Birių krovinių terminalas akcininkas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas kolegas garsiai drąsino: „Ką tas premjeras, kaip atėjo, taip ir išeis. O va mes, akcininkai, amžini…” Juokavo. Turbūt…
Martyno Vainoriaus nuotr.
Kolegija vienbalsiai pritarė vadinamajam dalykinių sąlygų sąvadui, kuriuo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl galimybės ir miesto bendrajame plane nurodyti maksimalų uosto plėtros variantą. Bandoma su Vyriausybe susitarti dėl 17 punktų, kurie savivaldos derybininkų pateikti kaip miestiečių gerovės užtikrinimui svarbūs ir kurių realizavimą turėtų pagal tokį susitarimą finansuoti Vyriausybė iš nacionalinio biudžeto.
Bet grįžkime prie skambaus Vidmanto Dambrausko pareiškimo. Pradžiai pamaniau – pasipūtėlis. Paieškojau priežasčių, kurios galėtų skatinti tokį pasitikėjimą. Peržiūrėjau Klaipėdos uosto direkcijos tinklapyje skelbiamą visų su uosto veikla susijusių įmonių sąrašą ir radau, kad Birių krovinių terminalo vadovas savo 133 darbuotojams moka vidutinį 3202 EUR mėnesio atlyginimą (rekvizitai.vz.lt 2018 m. vasario duomenys). Iš visų 277 su uosto veikla susijusių įmonių sąrašo Birių krovinių terminalas mokamas vidutinis atlyginimas yra 4-as, tačiau įvertinus, kad pirmosios sąrašo įmonės turi ne daugiau nei 10 darbuotojų, Vidmanto Dambrausko pasiekimas su 133 dirbančiais atrodo, pripažinkite, tikrai įspūdingai.
Visose 277-iose su uostu susijusiose įmonėse dirba 11,7 tūkst. darbuotojų, t.y. apie 14 proc. nuo visų dirbančių klaipėdiečių. Lyginant su visu Klaipėdos darbo užmokesčio fondu, su uostu susijusių įmonių darbuotojams mokamas atlygis sudaro 25 proc.
Kol kas Vyriausybė ir miestas tariasi tik dėl maksimalios uosto plėtros strategijos: augimą pačiame mieste ir giliavandenio uosto statybas Melnragėje. Kai bus suderinti ir patvirtinti miesto ir uosto bendrieji planai, bus rengiamas giliavandenio projektas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuriame, kaip teigia specialistai, privalės būti atlikta palyginamoji analizė su dviejų alternatyvų vertinimu – Melnragėje ir Būtingėje. Paanalizavus ateityje PAV, bus galima argumentuotai kalbėtis apie šių dviejų variantų privalumus ir trūkumus.
Šiuo metu uosto Melnragėje priešininkai akcentuoja žalą ekosistemai dėl miškų kirtimo, privažiuojančio krovininio transporto taršą bei galimą pajūrio ruožo galimą eroziją ir melnragiškių būsto nuvertėjimo problemą.
Giliavandenio šalininkai kalba apie papildomų 300 tiesioginių darbo vietų atsiradimą ir atitinkamai dar kažkiek susijusių naujų verslų. Jei pavyktų derybos su Vyriausybe, būtų užsitikrintas reikalingos uostui ir miestui infrastruktūros, privažiuojamųjų aplinkkelių, buferinių zonų tarp uosto ir gyventojų, pramoginės promenados Melnragėje įrengimas bei pajūrio ruožo iki pat Latvijos pasienio tvarkymas už Vyriausybės, o ne miesto biudžeto lėšas.
Futuristai, analizuojantys 4-os pramonės revoliucijos pasekmes, įvardintų, kad kol mes pastatysime giliavandenį, nemaža dalis uosto darbo vietose dirbančių žmonių bus pakeista robotizuotomis sistemomis ir pagrindinis savivaldos galvos skausmas turėtų būti derybose su Vyriausybe užsitikrinti pakankamą pajamų dalį nuo uosto veiklos, kad bent dalinai kompensuotų ateities praradimus ne tik dėl mažėjančios surenkamo pajamų mokesčio dalies į savivaldos biudžetą, bet ir pačių pakeistų robotais uosto darbuotojų vartojimo galios mažėjimo.
Turtingi uosto bendrovių akcininkai gal ir neamžini, bet tikrai pakankamai turtingi, kad naudotųsi inovacijų ir technologijų pasiekimais, o jų atsinaujinimo ciklas vis trumpėja ir dažnėja. Pavyzdys: didžiausias elektronikos gamintojas pasaulyje, Kinijos „Foxconn” 2017 m. atleido 60 tūkst. iš turėtų 110 tūkst. darbuotojų ir pakeitė juos robotais. Kita Kinijos bendrovė „Changying Precision Technology Company”, gaminanti išmaniuosius telefonus, iš 650 darbuotojų pasiliko tik 20. Gamybos efektyvumą jai pavyko padidinti net 250 proc., o brokuotos produkcijos kiekį sumažinti 80 proc.
Dėl transporto taršos, kuri lemia net 80 proc. bendro mūsų miesto užterštumo, tie patys futuristai pastebėtų, kad iki kol pasistatysime giliavandenį, turtingos mūsų transporto paslaugų bendrovės pakeis savo motorines transporto priemones į elektrines ir dar valdomas dirbtinio intelekto.
Amžinybė yra tik iliuzija, todėl žmogus tikrai tik pajuokavo apie akcininkų amžinumą. O va, esamasis laikas ir jame vykstantys įvykiai yra realybė. Kai ant laiko skalės uždedi p.Skvernelio, p.Vaitkaus, p.Masiulio veiksmus, matosi, kad šie garbūs ponai labai skuba. Kas ir matėsi per Kolegijos posėdį taip pat. Gali susidaryti įspūdis, kad straipsnyje minėti akcininkai linkę atidžiai stebėti įvykius ir palaukti, kol paaiškės kur tas skubėjimas nuves. Reikia prisiminti, kad visas uosto projekto piaras, dosniai apmokėtas dviems miesto dienraščiams, buvo paremtas Šilko Kelio ir koncesijos idėjomis, kurios Kolegijos posėdyje penktadienį buvo įvardintos visišku blefu. Dabar visi galime nusiraminti ir nerūpestingai džiaugtis atėjusiu pavasariu – blefas yra ir spaudoje skelbti China Merchant Group ketinimai su Lietuvos Geležinkeliais dėl bendros įmonės steigimo, blefas yra ir tų pačių kinų ketinimai statytis didelį akmeninį pramonės parką prie Minsko ir kiek mažesnį ties Klaipėda.
http://jura.diena.lt/lt/naujienos/uostas/-didysis-akmuo-i-lieka-masalu-508529