Svarbu, Temos

Ekonominės strategijos rengėjai: “Tai įmanoma” (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-04-10


Pirmadienį Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos priemonių planą visuomenei ir žiniasklaidai pristatę jo rengėjai tvirtino, kad ambicingai tikslai yra realūs, jei tik bus siekiama naujos kokybės.

Pramonininkai savo ruožtu pažymi, kad svarbu akcentuoti į sunkias, daug lėšų reikalaujančias sritis.

Bus geriausia vieta gyventi Baltijos regione?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad kuriant Mėlynuoju proveržiu pavadintą strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą darbavosi per 300 klaipėdiečių iš įvairių organizacijų, o pats darbas truko daugiau nei pusantrų metų.

“Kryptį, orientyrus visi matome daugmaž vienodus. Neabejoju, kad šį mėnesį miesto Taryba pritars veiksmų planui”, – teigė meras.

“Būdas, kuriuo strategija parengta, yra išskirtinis. Nesame matę tokio proceso, įtraukusio tiek daug šalių. Dažniausiai procesai vyksta vienos institucijos rėmuose. Valdžios institucijos jau mato Klaipėdą kaip sektiną pavyzdį ir rekomenduoja kitiems miestams”, – teigė strategijos ruošimą koordinavusios ir galutinį jos bei veiksmų planą paruošusios kompanijos „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.

Pasak jo, prieš parengiant šiuos dokumentus buvo padaryta plati tarptautinė uostamiesčių analizė, o galutinis “produktas” nėra vienkartinis dokumentas, jis esą bus gyvas ir nuolat pildomas.

“Vizija – pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos, greitų sprendimų miestas, geriausia vieta gyventi Baltijos regione, turint omenyje ne tik tris Baltijos šalis. Tik vienetai pasaulio miestų, kurie įvardija mėlynąją ekonomiką, kaip savo ašį. Gali kilti klausimų, ar ne per daug ambicingi skaičiai. Mes atlikome makroekonominį modeliavimą – tai įmanoma. Tai pasiekti galima tik siekiant naujos kokybės, kuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Paslaugos, kaip ir visame pasaulyje, turėtų būti pagrindinis augimo variklis”, – sakė Linas Dičpetris.

Buvo sutarta, kad darbų koordinavimui ir priežiūrai bus formuojama Miesto ekonominės plėtros taryba, strategijos įgyvendinimo valdymo grupė, programų valdymo biuras.

Daug diskusijų esą sulaukė ir strategijos finansavimo modelis. Pasirinktas “pusiau centralizuotas būdas”, kai išnaudojamas miesto biudžetas, europinės lėšos, bet stengiamasi sutelkti ir kitas organizacijas.

“Motyvaciniai paketai investuotojams turėtų būti tarp pirmaeilių darbų”, – sakė „Ernst & Young Baltic“ atstovas.

Jis pripažino, kad norint iki 2030 m. pritraukti 40 tūkst. naujų gyventojų, gali tekti priimti ir kitų šalių piliečius.

“Sėkmingi miestai taip ir daro”, – sakė Linas Dičpetris.

Partnerių žodis

“Strategija labai gili ir plati. Plotis pagrindinė jos stiprybė, bet kartu ir grėsmė. Labai svarbu akcentuoti gal ir sunkias, daug lėšų reikalaujančias sritis. Palankios sąlygos investicijoms, talentų pritraukimas turėtų būti prioritetai”, – sakė Leonas Makūnas, Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos narys.

“Žemi darbo kaštai nepritraukia investicijų. Klausimas numeris vienas yra, kiek paruošiama specialistų. Klaipėda negali ruošti visų, tad pasirinkta sritis yra teisinga”, – sakė Vaidas Velykis, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės pardavimų vadovas.

“Labai svarbu uoste vystyti inovacijas. Inovatyvūs uostai turės didžiausią perspektyvą ateityje. Mieste privalo būti ir mokslininkai, kurie kauptų šios srities informaciją. Ekologijos klausimas uoste bus vienas iš svarbiausių. Uoste kurti papildomą pridėtinę vertę yra gana sudėtinga, nes šalia gyventojų turėtų atsirasti pramoniniai vienetai. Tad labai svarbu, kad sektųsi LEZ”, – teigė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

“Universitetas jau yra daug strategijos dalių įtraukęs į savo pertvarkos planą. Tačiau dar turėsime atlikti daug namų darbų”, – sakė Rita Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė.

Turizmo neužmirš?

“Mes akcentuojame turizmo klausimą”, – sakė Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.

Tačiau strategijoje kaip “auginamos” sritys yra išskiriamos tik jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika ir kūrybinė bei paslaugų ekonomika.

“Esmė ne kiek sakinių, mes šio klausimo nepamiršime. Yra pasiūlymas steigti turizmo klasterį”, – sakė V. Krolis.

“Turizmas tikrai nestumiamas į antrą planą. Tai, kad jis nėra viena iš keturių krypčių, dar nieko nereiškia. Jam bus dėmesio skiriama daugiau”, – teigia V. Grubliauskas.

“Turizmas matomas kaip potencialas didelės pridėtinės vertės kūrimui”, – tikino ir L. Dičpetris.

L. Makūnas savo ruožtu priminė strategijoje esančius tikslus kaip kurortus plėtoti Smiltynę ir Girulius.

Pristatant veiksmų planą visuomenei Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis teiravosi, ką planuojama daryti, kad turizmo sezonas Klaipėdoje truktų ne tris, o dvylika mėnesių.

L. Dičpetris akcentavo, kaip viena iš galimybių regimas sveikatinimo turizmas.

Tuo metu giruliškis Gintaras Ramašauskas išreiškė abejonės, kaip su turizmu derės dėl giliavandenio uosto projekto Melnrgėje miesto iš Vyriausybės prašomos kietosios krantotvarkos priemonės.

Ar iš tiesų bus greitų sprendimų?

Priemonių plane numatoma, kad Savivaldybė turėtų „kokybiškai ir sparčiai teikti viešąsias paslaugas, susijusias su migracija, statybomis,verslo bei investuotojų aptarnavimu“.

“Partneriai labai spaudė, kad veiksmų plane būtų numatyti greiti savivaldos sprendimai. Taip, įstatymais reguliuojami maksimalūs terminai, tad klausimas, kaip susiorganizuojate procesus. Jei pagarsėsite kaip greitų sprendimų miestas, patys investuotojai eis”, – sakė L. Dičpetris.

Meras tikino, kad bus daromi aktyvūs veiksmai, jog sprendimai iš tiesų būtų priimami greitai. Esą bus neišvengiami pokyčiai ir struktūrose.

Pasak jo, bus padaryta viskas, kas yra Savivaldybės kompetencija, o jei reikės, bus siūlomi ir įstatymų pakeitimai.

Greitų sprendimų klausimas buvo paliestas ir pristatant priemonių planą visuomenei. Visuomenininkas Virginijus Partaukas teiravosi, ar greitis neprasilenks su demokratija ir nepablogins ir taip esą varganos savivaldos padėties Klaipėdoje.

“Demokratiniai procesai privalo vykti, bet laikas diktuoja, kad savo darbo vietose turėtume suktis greičiau. Tačiau niekas nebus nustumtas”, – teigė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Rūpi ir uosto plėtra

Rasa Senkienė, Strėvos gatvės atstovė, sakė strategijos veiksmų plane pasigedusi ekologijos, nes miestas jau ir dabar esą labai kenčia nuo uosto.

L. Dičpetris tikino, kad buvo nagrinėjami taršos žemėlapiai, akcentuojama tvari plėtra, apvažiavimai ir t.t.

“Orientuojamės į aukštos pridėtinės vertės verslus. Prioritetas skiriamas inovacijoms”, – teigė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas.

Nemuno g. 113-ojo namo gyventojas Egidijus Stupuras teiravosi, ar studijos rengėjai nemano, kad uosto plėtra su giliavandenio uosto projektu yra žingsnis atgal.

“Tikslingiau jį įrengti Būtingėje, nors ir būtų brangiau, nes miestas taps vien pramoniniu”, – teigė jis.

“Vyriausybė dėl to apsisprendžia. Miestas parengė, ko jam reikėtų, jei jau taip nusprendžia. Užsispyrus kaip ožiams neleisti valstybei vystytis būtų neatsakinga. Beje, kol kas galioja II alternatyva, kuri numato miesto plėtrą be išorinio uosto”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Vienas iš susirinkime dalyvavusių miestiečių pasiteiravo, ar strategijos rengėjai mato mėlyną proveržį be išorinio uosto.

“Išorinis uostas nėra kažkokios nesuprantamos jėgos siekis. Kalbame ženkliai plačiau, nei uostas ar pramonė. Kalbama ir apie kranto liniją, ir ekologinius klausimus. Dalies krovos iškėlimas į išorę, nuo tankiai apgyvendintų rajonų yra kaip prisidėtų prie ekologijos. Tol, kol mes negausime strateginio partnerio, išorinis uostas nebus statomas. Toks uostas būtų puiki galimybė sukurti ir turizmo infrastruktūrą. Nereikėtų matyti vien tik blogio, jis sukurtų ženkliai patrauklesnę situaciją nei šiandien”, – teigė Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus.

Atsiras “megaobjektas”?

Miesto Tarybos narė, opozicijos atstovė Nina Puteikienė teiravosi, ar rengiant strategiją buvo įvertinta, kodėl žmonės bėga iš Klaipėdos, kurioje ir dabar yra nemenki atlyginimai, ar buvo įvertintas dar sovietmečiu suprastas faktas, jog mieste reikia ir sociokultūrinės erdvės. Ji taip pat teiravosi, ar nebuvo analizuotas variantas, kad didelę naudą gali sukurti ne tik pramonė, bet ir išskirtinis turizmo objektas, kaip kad nutiko Halo mieste Anglijoje.

L. Dičpetris akcentavo, kad buvo rengiama ekonominės plėtros, o ne viso miesto strategija, tačiau, anot jo, visgi buvo padirbėta plačiau.

“Veiksmų plane yra megaobjektas. Kokio tipo, tokio objekto turėtų būti atlikta analizė. Galbūt tai galėtų būti unikalus traukos centras šeimoms, kaip kad Koperniko muziejus Varšuvoje. Manau, kad tai būtų puiki investicija”, – sakė jis.

INFORMACIJA

Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 sukūrė ir įgyvendins Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Strategijos partnerius konsultuoja tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“. Bendra sutarties vertė – 148 tūks. EUR. Savivaldybė skiria 52 proc., Uosto direkcija – 24 proc., likusieji partneriai – po 6 proc. lėšų.


2018-04-10

5 komentarai apie “Ekonominės strategijos rengėjai: “Tai įmanoma””

  1. Reikia atidžiai stebėti, gerai apsvarstyti, kad tik planuojamas MegaSupaDupaObjektas publikos iš Akropolio nenutrauktų. Todėl buvo nedrąsiai išsakyta idėja buvusios Laivitės teritorijoje, prestižinėje vietoje ant kranto įrengti didžiulį uosto direkcijos bei savivaldybės biurų bildingą. Tai yra tikrai puiki idėja. Tada iš viso Pasaulio pavarys turistų srautai, kad apžiūrėti tą ofisą.

  2. Lapkričio 13-ąją ,,MĖLYNĄJĮ PROVERŽĮ” turėjom,
    Klaipėdos kiemus vanduo užliejo.
    Kas dabar man atsakys !
    Ar Dubysos gatvę vėl užpils ?

  3. Renaldai, mano nuomone, tas atlyginimo dvigubėjimas yra mažiausiai ambicingas iš visų tikslų ir labiausiai populistiškas. Tačiau gal taip reikia, nes kaip kitaip duoti viltį žmonėms? Visi pavargo klausytis ir kalbėti apie ekonominį augimą, kurio patys nejaučia.
    Gyventojų sk. padidėjimas mieste, darbo vietų prieaugis, naujų įmonių ir verslų skaičius, naujai pritrauktų investicijų apimtis ir persijungimas į didesnio pagreičio Pramonė 4.0 yra žymiai svarbesni ir miestui brangesni tikslai.

    Atlyginimai didės ne todėl, kad strategijos autoriai taip parašė, ar labai to nori, ar kad pagal 72 taip gaunasi. Kvalifikuotų ir dar svarbiau – patikimų – darbuotojų trūkumas jau dabar verčia darbdavius, bent jau eksportinės gamybos sektoriuje didinti atlyginimus, daugeliu atvejų smarkiau, nei tie 6% per metus. Tačiau net ir į tą magiškai savaiminį atlyginimo didėjimą iki 2030 galime žvelgti atsargiau. Artėjame prie ekonominio ciklo posūkio į Pietus ir labai tikėtina, kad tai įvyks dėl nuo Lietuvos nepriklausančių, galimai geopolitinių “šiftų” dar iki 2030. Atlyginimai tada vėl koreguosis, kaip tai nutiko 2008, nes tokia bus rinka sumažėjus įmonių skaičiui. Tikriausiai, tai irgi numatė strategijos rengėjai. Manyčiau, kad šiandien dauguma pelningai veikiančių gamybos sektoriaus įmonių, bent jau SVV sektoriuje, vis dar turi tą praeitos krizės paranoją, bet vis tiek per mažai atsideda į “lašinius” artėjančiam sunkmečiui, nes stengiasi išlikti rinkoje su nedidėjančiu efektyvumu ir lenktyniauja atlyginimų didinimo trasoje. Kitos išeities joms nelabai yra. Vengia skolintis, atitinkamai atideda investicijas į procesų automatizavimą, įrangos atnaujinimus, produkto inovacijas – kas didintų efektyvumą, mažintų darbo jėgos poreikį ir didintų šansus išlikti konkurencingoje aplinkoje.
    Smagu matyti, kad tiek daug rimtų partnerių sutarė dirbti ir gyventi viena kryptimi ir duoti šiam miestui šansą. Net jeigu autoriai iš ES strategijos originalaus dokumento “Mėlynasis Augimas” išsibraukė Turizmą ir Akvakultūrą kaip aiškiai suformuluotas vystymo sritis, o įsirašė Melnragės išorinį uostą miesto ribose apdorojantį 160mln.t., nors realiai motyvuotam ir faktų analize pagrįstam sprendimui šiuo metu nėra duomenų, kad pasirinkti Būtingę ar Melnragę kaip giliavandenio uosto vietą. Užsimerkiant į dar kelias nelogiškas ir abejones keliančias skyles – Mėlynojo Proveržio strategija yra labai geras darbas. Gerai nuteikia tai, kad jis nėra statiškas ir bus atnaujinamas, nuolat keisis priklausomai nuo situacijos pokyčių. Užsilopys tos skylės eigoje, kaip koregavimo veiksmai.

  4. O kodėl Grubliauskis ir kiti jo pirmtakai to nepadarė per 20 metų kuriuos jau sėdi! Krovė sau turtus. Manau kol toks nevykęs meras nepasitrauks, tol nieko nebus. Mes tais proveržiais sorry, bet netikim.

  5. Ar pamenate gūdžius 2006-uosius?
    Kas LT atstovavo Eurovizijoje? Koks buvo vidutinis atlyginimas? Ar jau buvo iPad?

    Priminsiu: LT United, 435 EUR, iki iPad gimimo dar du metai. Visi mes namuose dar turime kubo formos telikus, Facebooke paskyros neturime, nes jis tik prieš kelis metus startavo.

    Atkreipsiu dėmesį, kad per per tuos 12 metų vidutinis atlyginimas LT iki dabartinio Sodros skelbiamo 876 EUR dydžio išaugo dvigubai. Čia periodas, į kurį patenka viena didžiausių pasaulio finansų istorijoje 2007-2008 m. krizė.

    Yra toks magiškas skaičius matematikoje – 72. Padalinkite jį iš tiek, kiek tikitės didės Jūsų atlyginimas kasmet ir gausite per kiek metų Jūsų pirminė suma PADVIGUBĖS. Nors pastaruosius metus atlyginimai kyla virš 8 proc. per metus, būsime realistai ir skaičiuosime pageidaujamą 6 proc. dydžio kasmetinį atlygio augimą. Padalinus magiškus 72 iš 6 gausime 12 – per tiek metų mūsų dabartinis atlygis padvigubės.
    Būtent DVIGUBO atlyginimo didėjimo per sekančius artimiausius 12 metų siekia Klaipėdos Mėlynojo proveržio strategijos rengėjai. Dabar, kai visi jau pasiskaičiavo ir žino, kad 6 proc. atlygio augimas per metus nėra joks stebuklas, gal reikėtų atsargiau su skambiais epitetais, apibūdinančiais strategiją ir joje išsikeltus tikslus☺

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt