Jūrų krovinių kompanija „Bega“ praneša pradedanti eksploatuoti pirmąjį Klaipėdos uoste specializuotą cemento krovos terminalą, kurio veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos.

Cemento terminalas, „Begos” nuotr.

Teigiama, kad terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti dvigubai augančius vienintelės Lietuvoje cementą gaminančios AB „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus: apie 60 proc. šios gamyklos produkcijos parduodama Lietuvoje.

Pranešama, kad šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą: pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln. eurų.

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Kitiems darbams atlikti pasitelkti Lietuvos rangovai, daugelį novatoriškų sprendinių sugeneravo ir įgyvendinto didelę patirtį šioje srityje turintys kompanijos „Bega“ specialistai.

Teigiama, kad krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus. Tai esą leidžia ženkliai pagerinti vagonų iškrovimo ir laivų pakrovimo efektyvumo parametrus, užtikrina didesnį vagonų apyvartumą ir našesnę krovą.

Cemento terminalas, „Begos” nuotr.

Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Cemento terminale robotas programuojamas ne tik perstūminėti vagonus, bet juos skirstyti ir rūšiuoti į skirtingas geležinkelio atšakas.

Pasak generalinio direktoriaus, labai svarbu tai, kad aplinkosauginiu požiūriu šie robotai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų, be to, palyginti su tradiciniais šilumvežiais, ženkliai mažesni yra jų skleidžiamo garso parametrai.

Iki šiol eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į 3-4 tūkst. tonų talpos laivus. Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti iki 7 tūkst. tonų cemento partijas.

Teigiama, jog naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Atsižvelgdama į tai, specializuotą cementui gabenti skirtą laivyną valdanti Vokietijos laivybos kompanija „Baltrader“ specialiai pritaiko kelis savo laivus krovai šiame terminale, kad jų krovinio priėmimo techninės galimybės būtų suderintos su terminalo krovos pajėgumais. Beje, cemento gabenimo laivų modernizavimo darbai taip pat vykdomi Klaipėdoje.

Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės, kuri 2016-2017 m. buvo rekonstruota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu.

Šiuo metu prie rekonstruotos krantinės dar liko suformuoti akvatoriją, demontuoti joje esančius nenaudojamus betoninius švartavimo įrenginius, kurie trukdo laivų priplaukimui prie krantinės.

Pranešama, kad kol šie darbai bus atlikti, kompanija „Bega“ cemento krovos darbus vykdo prie gretimų krantinių.

INFORMACIJA

2016 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, t.y. augimas siekė 70 proc. Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst. tonų per metus.