Klaipėdos krašte įsikūrusios medienos apdirbimo pramonės įmonės, priklausančios Vakarų medienos grupei, SBA baldų kompanijai, pirmenybę teikia medienai iš atsakingai tvarkomų miškų, turinčių vadinamąjį FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatą.

Tai lemia ir medienos gaminių eksportas, kai užsienio šalių klientai reikalauja, kad produktai būtų pagaminti iš sertifikuotos medienos.

Lietuvoje miškai užima trečdalį šalies ploto – 33,5 proc. teritorijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tačiau Žemaitijos regionas yra antrasis po Suvalkijos pagal nedidelį miškingumą. Dėl šios priežasties ir FSC sertifikuotų privačių miškų plotas čia yra gana mažas lyginant su Vidurio  Lietuva ar Dzūkija.

Pagal 2017 metų Nekilnojamojo turto registro duomenis, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje privatiems miškų savininkams priklauso 16 845,61 ha. Skaičiuojama, kad šį plotą valdo 4 929 privatūs savininkai.

Poreikis kasmet auga

Remiantis „Forest Stewardship Council“  duomenimis, Lietuvoje kasmet didėja sertifikuotų miškų plotai. 2015 metais sertifikuotų miškų plotas Lietuvoje siekė 1 073 221 ha,  2016 metų pradžioje – 1 083 4844 ha, o praėjusių metų pradžioje  – 1 089 532 ha miško ploto. Pagal paskutinius duomenis, Lietuvoje šiuo metu yra išduoti 46 FSC miškų tvarkymo sertifikatai.

„Įmonėms, perkančioms medieną, FSC sertifikatas jau šiandien dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją. Tokia situacija gerokai apsunkins sąlygas parduoti nesertifikuotą medieną. Todėl miškų savininkams svarbu ne tik atsakingai tvarkyti savo miškus, bet ir įrodyti žaliavos kilmę“, – pranešime spaudai tvirtina Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.

Siekdama paskatinti privačių miškų sertifikavimą Vakarų medienos grupė šių metų pradžioje Vakarų Lietuvos regiono miško savininkams organizavo nemokamą seminarą. Jame dalyvavo daugiau nei 30 miško savininkų, dalį iš jų tai  paskatino sertifikuoti savo miško valdas.

Pasak VšĮ „Darnūs miškai“ direktorės Jovitos Urbikaitės, smulkią valdą turintys miškų savininkai taip pat gali pasinaudoti galimybe miškus sertifikuoti grupėmis ir taip sumažinti sertifikavimo kaštus bei nusiimti didžiąją dalį administracinės naštos.

„Sertifikavimui reikalingi kaštai yra pasidalinami su kitais grupės nariais, be to, atsakingai į miškų išteklius žiūrinčios medienos apdirbimo įmonės šiuo metu dengia daugiau nei du trečdalius grupės patiriamų kaštų. Jungtis į grupę bendram sertifikatui gauti gali visi miško savininkai“, – sako J. Urbikaitė.

Pripažįsta Pasaulio gamtos fondas

Siekiant pažaboti neatsakingus ir nelegalius miškų kirtimus bei skatinti verslininkus atsakingai naudoti gamtos išteklius, buvo sukurta iki šiol labiausiai pasaulyje paplitusi FSC miškų sertifikavimo sistema. Šiuo metu tai yra vienintelė sistema, kurią pripažįsta Pasaulio gamtos fondas (World Wildlife Fund).

„FSC ženklas patvirtina, kad miškai naudojami ir tvarkomi remiantis tvarios miškininkystės principais: išsaugoma miškų biologinė įvairovė, užkertamas kelias nelegaliems kirtimams, tausojama dirvos paklotė, didinama socialinė miško savininkų atsakomybė“, – sako R. Beinortas. Kas yra tvari miškininkystė?

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas sako, kad esminis tvarios miškininkystės principas yra racionalus miško išteklių naudojimas, derinant ekologines, socialines ir ekonomines miško funkcijas.

„Kaip ūkininkaujama privačiuose miškuose, priklauso nuo savininko tikslų. Duomenys rodo, kad ūkinei veiklai šiuo metu yra naudojami tik apie pusę (įskaitant skirtus privatizavimui) visų privačių miškų. Didžiausia aktyvių privataus miško savininkų dalis priskiriama ūkininko stiliui – kuomet pagaminta mediena naudojama asmeninėms reikmėms. Intensyvią miškininkystę vykdo beveik ketvirtadalis privataus miško savininkų, kurie siekia stabilių pajamų“, – sako dr. M. Kavaliauskas.

Docentas taip pat pabrėžia, kad visais šiais atvejais vadovaujamasi miškotvarkos projektais, o iškirstą  mišką svarbu ne tik tinkamai atkurti, bet ir puoselėti augantį, nes nuo to priklauso būsimo miško kokybė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje miškai užima trečdalį šalies ploto – 33,5 proc. teritorijos. Siekdama tausoti šalies miškus, Vyriausybė tvirtina metinę valstybinių miškų kirtimo normą – ji siekia apie 4 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Kasmet Lietuvoje iškertama tik apie 60 proc. miškų prieaugio, todėl medienos tūris nuolat didėja.