Susisiekimo ministerija skelbia, kad bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatyta  sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Teigiama, kad valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Siekdama užkirsti kelią naujiems piktnaudžiavimo atvejams, Susisiekimo ministerija žada keisti keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarką.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Išaiškėjus šiai piktnaudžiavimo schemai per pirmąjį ketvirtį 50-60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

„Aptikta itin įžūli sukčiavimo schema, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus. Vieni verslininkai, vykdami į ar iš Neringos, už kėlimąsi mokėdavo nustatytą sumą, o kitų įmonių atstovai su vienu leidimu nemokamai sugebėdavo perkelti ir po keliasdešimt automobilių. Šie piktnaudžiavimo atvejai privalo būti nuodugniai ištirti“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančiomis Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Reaguojant į susidariusią situaciją Susisiekimo ministerijoje rengiama nauja keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarka, kuriai įsigaliojus dėl transporto priemonių perkėlimo kompensavimo kreiptis į Neringos savivaldybę nebereikės. Asmenys ir įmonės, turintys teisę gauti kompensaciją už perkėlimo keltais bilieto kainą, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą, kuriame bus kaupiama visa reikalinga informacija apie asmenis ir įmones, gaunančias perkėlimo keltais kompensaciją.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų ir sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau ji turėjo leidimus 20 transporto priemonių.

Neatmestina, kad tokio pobūdžio pažeidimai vyko ne vienerius metus, o juose dalyvavo ir kitos įmonės, tad žadama, jog tyrimas bus tęsiamas toliau.