[vc_row][vc_column][vc_column_text]Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, tęsdamas valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų renginių ciklą, pristatė naują ekspoziciją „Klaipėdos kraštas tarp dviejų pasaulinių karų“ bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto išleistą knygą „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“.
Tiek ekspozicijos rengėjai, tiek ir knygos autoriai sakė, jog darbai buvo ne iš lengvųjų, o šiuos iššūkius padėjo įveikti nemenkas būrys žmonių.
Eksponuojama reklaminė medžiaga, pateikta ant reklaminio stulpo, leidžia susipažinti su krašte veikusių pramonės, prekybos įmonių veikla, skelbimai liudija apie multikultūrinę XX a. pirmosios pusės Klaipėdos miesto ir krašto aplinką. Maryno Vainoriaus nuotr.
Mažai medžiagos
Knygos „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ autoriai – prof. dr. Vygantas Vareikis ir dr. Vytautas Jokubauskas.
Pasak V. Vareikio, su Vasario 16-osios minėjimu Klaipėdoje tarpukariu susijusios medžiagos yra nepaprastai mažai.
„Prie leidinio dirbo labai daug žmonių. Pirmoji mintis buvo vaizdai. Jie ir dominuoja, bet nesame dar tokie drąsūs, kad visiškai paleistume vaizdus be teksto”, – sakė V. Jokubauskas.
Pasak jo, pagalbos buvo kreipiamasi ir į visuomenę per dienraštį „Vakarų ekspresas”, tačiau niekas nuotraukų iš bet kurio laikotarpio taip ir nepasiūlė.
Autoriai knygą įteikė ir Knygos Jonui Šilinskui, kuris renginio metu trumpai pasidalino savo prisiminimais kaip kartu su Stasiu Balkaičiu 1970-aisiais artėjant vasario 16-ajai sumanė trispalvę iškelti virš tuometinio celiuliozės ir kartono fabriko kamino. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Mano nuostabai, minėdami Vasario 16-ąją nelabai kur nutolome nuo tarpukario. Iš ryto – dažniausiai dvejos mišios, eitynės, minėjimas. Neliko tik oficialaus priėmimo. Verygos epochoje labai svarbu paminėti, kad, pavyzdžiui, gubernatorius Merkys organizavo ta proga alaus vakarą. Spauda aprašė, kaip Polovinskas sukvietė 120 svečių, kiek buvo išgerta, kaip jie atsipalaidavo. Net skeptiškai žiūrėję į Lietuvos valstybę nueidavo pas gubernatorių ir sudalyvaudavo tokiame priėmime. O pačiame mieste tai buvo labiau kamerinės šventės – jei ne kariuomenė ir Šaulių sąjunga, niekas nebūtų ir pastebėjęs. Autonomijos sąlygomis vietinės valdžios nurodymu taip būdavo eilinė darbo diena, nedirbdavo tik centrinės valdžios įstaigos”, – apie tarpukario tradicijas pasakojo V. Jokubauskas.
Anot V. Vareikio, sovietmečiu buvo užfiksuota, kad dar 1953-1954 m. trispalvė buvo iškelta ant elektrinės kamino prie Dangės.
Knygos pristatyme dalyvavęs Jonas Šilinskas pasidalino savo prisiminimais kaip kartu su Stasiu Balkaičiu 1970-aisiais artėjant vasario 16-ajai sumanė trispalvę iškelti virš tuometinio celiuliozės ir kartono fabriko kamino.
„Medžiagą vėliavai nusipirkome rajone. Pas seserį, kai jos vyro nebuvo, susiuvau vėliavą. Dar pasidarėme apie 800 lapelių su atsišaukimais. Naktį perlipome CBK tvorą, teritorijoje suradome kuolą vėliavai”, – pasakojo J. Šilinskas, kuriam vėliau teismas atseikėjo penkerius, o bendražygiams Aleksui Pašiliui – ketverius, S. Balkaičiui – trejus metus nelaisvės.
Pasak V. Vareikio, itin įdomus virsmas vyko 1988 ir 1989 metais. Po to, kai 1988 m. vasarį JAV prezidentas Rolandas Reiganas pasveikino Lietuvą su 70-osiomis valstybės atkūrimo metinėmis, spaudoje buvo plačiai nušviestos akcijos darbo kolektyvuose ir kitur, kurių metu buvo smerkiamas toks JAV „kišimasis į lietuvių liaudies reikalus”. O po metų „Tarybinė Klaipėda” jau rašė apie tai, kaip bus švenčiama vasario 16-oji.
Knygoje jau yra ir nepriklausomybės laikotarpio iliustracijų, kurias vainikuoja šiemetinis Vasario 16-osios minėjimas, tačiau apžvelgiant ir šį laikotarpį buvo susidurta su tuo, kad nemažai nuotraukų, ypač padarytų iki skaitmeninės eros, yra tiesiog dingę.
Atspindi sudėtingą istoriją
Po šios knygos pristatymo buvo atidaryta muziejaus ekspozicija „Klaipėdos kraštas tarp dviejų pasaulinių karų“.
Pasak jos kuratorės, muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, Klaipėdos krašto istorija labai įtempta, kupina konfliktų, tad ekspozicijoje siekta atspindėti šio krašto sudėtingumą.
„Daugelis sutiko skolinti savo eksponatus. Išskirtinis eksponatas – iš Simonaityės bibliotekos AdM archyvo pasiskolinta šaulių grandinė. Šarūnas Tiliušis leido eksponuoti vienintelio Klaipėdos sidabro fabriko dirbinius. Erdvė nedidelė, tai dizaineriai turėjo daug pasukti galvą, kaip viską išdėlioti”, – sakė Z. Genienė.
Ekspozicijos pagrindą sudaro originalūs muziejiniai eksponatai: dokumentai, žemėlapiai, nuotraukos, spaudiniai ir kt. Anot organizatorių, kiekvienas iš jų yra autentiškas praeities liudininkas, turintis savo istoriją, atspindintis krašto savastį, pabrėžiantis sudėtingą tikrovę bei kasdienybės gyvenimą. Reklaminė medžiaga, pateikta ant reklaminio stulpo, leidžia susipažinti su krašte veikusių pramonės, prekybos įmonių veikla, skelbimai liudija apie multikultūrinę XX a. pirmosios pusės Klaipėdos miesto ir krašto aplinką.
Virtualiame ekspozicijos tęsinyje pristatoma gausi foto dokumentinė 1923 m. įvykių medžiaga, 1924 m. Klaipėdos krašto konvencija, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės 1939 m. kovo 22 d. sutartis bei kiti dokumentai dėl Klaipėdos krašto perleidimo, 1939 m. Vokietijos–SSRS tarptautinės sutartys, nulėmusios Lietuvos valstybės likimą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”28144,28148,28149,28150,28151,28152,28153,28154,28145″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Mėnulio miestas Klaipėda,
Saulės miestas Šiauliai.
Atstatysim kryžiuočių sugriautą tvirtovę,
Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai…. .