Gyvenimai tokie nenuspėjami, jog ieškant galimybių tenka atsidurti už tūkstančių kilometrų nuo gimtųjų namų, niekad negirdėtoje šalyje, kurioje atvykėlį supa visiškai skirtingi žmonės ir kultūra, o visiškai tuščiame mieste aplinkiniai kartais palydi sunkiai suprantamais žvilgsniais. Tokia yra Klaipėda, kai į ją žiūri iš Kamerūno atvykęs miesto rankinio klubo „Dragūnas“ žaidėjas Alain Romeo Eyebe II.

Alain Romeo Eyebe II. RK „Dragūnas“nuotr.

Jam Klaipėda – kitas pasaulio kraštas visomis prasmėmis: dabartinius „Dragūno“ naujoko namus ir gimtąjį Yaoundé miestą skiria beveik 8 tūkst. kilometrų. Ji tikriausiai bus tik laikina stotelė A. Romeo Eyebe II gyvenime, tačiau vaikinas Lietuvos uostamiestį visada atsimins vietą, kurioje prasidėjo jo, kaip legionieriaus karjera, atnešusi galybę naujų patirčių.

Absoliuti dauguma naujų potyrių – teigiamos emocijos, sako jau pusmetį Klaipėdoje gyvenantis 23 metų vyras, tik prasitarė, kad kartais jaučia veriančius aplinkinių žvilgsnius.

„Lyg būčiau ką pikto jiems padaręs“, – taip kai kurias vietinių reakcijas apibūdina iš tolimos šalies atvykęs ir komandos draugų lietuvišku vardu vadinamas vaikinas, „Atvirai Klaipėdai“ papasakojęs, kaip Klaipėda ir čionykštė kultūra atrodo jo akimis.

Kamerūnas taip toli nuo Klaipėdos, kas įvyko, kad Jūs čia atsidūrėte?

Mane čia atvedė rankinis, kuris užima labai svarbią vietą mano gyvenime. Žaidžiau jį gimtinėje, tačiau panorau išbandyti laimę Europoje, todėl pradėjau ieškoti galimybių žaisti šiame žemyne. Domėjausi pats, man padėjo treneris.

Jis ir pasakė man apie „Dragūną“, susisiekė su treneriu Artūru Juškėnu. Iki tol nieko nebuvau girdėjęs apie Lietuvą ar Klaipėdą. Aš peržiūrėjau daug komandos žaidimo vaizdo įrašų ir pagalvojau – kodėl gi ne? Taip ir atvykau čia.

Jūsų gimtinė garsi futbolu, o kaip apibūdintumėte šios šalies rankinio lygį?

Žinoma, Kamerūne populiariausias sportas yra futbolas, o rankinio lygis nėra toks aukštas kaip Europoje, nors turime tikrai gerų rankininkų.

Dabar jau galite vertinti Lietuvos ir Kamerūno rankinį, kokie skirtumai?

Jūs turite labai daug gerų žaidėjų.

Jeigu šalis vertintumėme pagal žaidimo taktiką, tai Lietuva, mano manymu, atrodo tikrai žymiai geriau, tačiau kamerūniečiai yra kur kas fiziškai pranašesni ir lenkia lietuvius savo duomenimis – yra aukštesni, stipresni.

Pakalbėkime apie miestą – koks buvo Jūsų pirmasis įspūdis atvykus į Klaipėdą?

Iš pirmo žvilgsnio Klaipėda – tai puikus miestas, nors dėl įtempto varžybų ir treniruočių grafiko aš dar nespėjau aplankyti daug vietų, daug ko nemačiau, o ką mačiau – man patiko. Apsilankęs Melnragėje supratau, kad turite puikų pajūrį. Žinoma, šiuo metu jame labai šalta, bet gražu.

RK „Dragūnas“nuotr.

O kaip žmonės? Jau spėjote susirasti Klaipėdoje draugų?

Žmonės čia atrodo labai draugiški, kartais nepažįstamieji su manimi sveikinasi tiesiog gatvėje, siunčia geriausius linkėjimus. Tačiau tenka susidurti ir su nedraugiškais žvilgsniais – kai kurie praeiviai pasižiūri į mane taip, lyg būčiau jiems ką nors pikto padaręs. Neįsivaizduoju, kodėl taip yra. Gal tokių reakcijų sulaukiu dėl savo odos spalvos.

Bet aš nekreipiu į juos dėmesio, tiesiog džiaugiuosi gyvenimu čia.

Kas Klaipėdoje lig šiol nustebino labiausiai?

Bene pirma mintis šovusi į galvą čia atvažiavus – tai tuščias miestas. Bet man toks įspūdis tikriausiai susidarė dėl to, kad aš atvykau iš Kamerūno sostinės Yaoundé, kurioje gyvena beveik trys milijonai žmonių – tiek, kiek visoje Lietuvoje.

Patikėkite, atvykus iš tokios masės žmonių, Klaipėda išties atrodo tuščia. Pagalvojau – kur dingo visi žmonės?

Be visų skirtumų tikriausiai teko keisti ir mitybos įpročius? Ar patiko mūsų nacionalinė virtuvė?

Taip, lietuviško ir kamerūnietiško maisto skirtumai yra milžiniški. Iš nacionalinių patiekalų man labai patiko cepelinai.

Ko šiuo metu čia Jums trūksta labiausiai ?

Draugų ir šeimos, ypač tėvų. Jie padarė labai daug, kad mano svajonė išsipildytų, atiduotų paskutinį daiktą, kad galėčiau siekti savo tikslų – tapčiau geru rankininku Europoje.

Ar jie stebi Jūsų rungtynes?

Taip, jie turi tokią galimybę, nes „Dragūno“ rungtynės tiesiogiai transliuojamos komandos „Facebook“ paskyroje, todėl neretai jas pasižiūri.

Koks jų vertinimas?

Sako, kad žaidžiu gerai, bet galiu dar geriau – visada man tai primena.

Aš pats tai jaučiu. Manau, kad vis dar reikia perprasti tam tikrus taktinius sprendimus, labiau komunikuoti su komandos draugais, ne visada tai pavyksta išpildyti žaidimo metu. Bet aš atvykau tobulėti ir tikrai dar pagerinsiu savo žaidimą.  

Galima sakyti, kad Klaipėdos komandoje atradote save iš naujo?

Man labai padeda visas „Dragūno“ kolektyvas. Komandos draugai yra nuostabūs, gaunu iš jų daug patarimų, žinių. Netgi naują vardą iš jų gavau – vadina mane Romka (juokiasi).  

RK „Dragūnas“nuotr.

Ar turite kokių nors planų be rankinio?

Dabar esu visiškai susikoncentravęs į rankinį. Tačiau neatmetu galimybės ateityje studijuoti – Kamerūne aš baigiau fizikos studijas, galbūt vėliau pagilinsiu žinias. Europoje išsilavinimas yra aukštesnio lygio, norėčiau dar pasimokyti inžinerijos, telekomunikacijų mokslų.

Siejate šiuos planus su Lietuva?

Aš turiu dviejų metų sutartį su „Dragūnu“ ir šiuo metu tai man yra svarbiausia. Mokytis man lengviau būtų Prancūzijoje, nes mano gimtoji kalba – prancūzų, taigi, ten neliktų kalbos barjero.

Ko palinkėtum miestui ir visiems klaipėdiečiams?

Visų pirma aš norėčiau padėkoti komandai, treneriams ir komandos draugams, fanams, kurie daro labai daug, kad galėčiau tobulėti ir šiame mieste jaustis gerai.

Visiems miestiečiams linkiu kuo didžiausios sėkmės, kviečiu juos ateiti palaikyti „Dragūną“ pusfinalio serijoje.

O aš jiems galiu pažadėti tai, kad atiduosiu visas jėgas, stengsiuosi iš visų jėgų, kad komanda pasiektų pergalę.

RK „Dragūnas“nuotr.