Klaipėdoje vis dar yra kultūros įstaigų, į kurias patekti neįgaliajam net ir su palydovu būtų itin sudėtinga. Kartu galima pasidžiaugti, jog tarp tarp visų įstaigų, kurias teko aplankyti sėdinti vežimėlyje (nuo gimimo sergu cerebriniu paralyžiumi), tokių jau yra mažuma.

Jų atstovai žada, kad padėtis turėtų pasikeisti per dvejus-trejus metus.

Teigiama, kad Laikrodžių muziejus yra ruošiamas renovacijai, tad iki 2020 metų turės galimybę suteikti geresnes sąlygas judėjimo negalią turintiems lankytojams.Martyno Vainoriaus nuotr.

Įžvalgos apsilankius

Į Laikrodžių muziejų, Prano Domšaičio dailės galeriją, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų kelias neįgaliesiems savarankiškai patekti užkertamas jau lauke – šios įstaigos yra tik su laiptais, jokių pandusų nėra įrengta.

Į „Švyturio“ areną patekti labai patogu, nes duris visada palaiko ten stovintys apsaugos darbuotojai. Tačiau į arenos salėse esančius sektorius neįgaliajam, turinčiam judėjimo negalią, savarankiškai patekti neįmanoma – reikėtų kokio keltuvo.

„Akropolyje” veikiantis kino teatras „Forum Cinemas“ neįgaliesiems pritaikytas – yra liftas, užvažiavimo takelis fojė, kino salių link. Taip pat neįgaliesiems kino salėje yra skirtos vietos – pirmoje eilėje per vidurį.

Žvejų rūmuose yra su neseniai įrengtas užvažiavimas neįgaliesiems, tačiau šioje įstaigoje vis dar trūksta lifto, kad neįgalusis galėtų pats nevaržomai patekti į viršuje esančias sales.

Kultūros fabriko įėjimas be laiptų, viduje yra liftas, tad neįgalieji čia gali laisvai lankytis.

Klaipėdos koncertų salė – su patogiu užvažiavimu, viduje nėra jokių laiptų, neįgalieji, turintys judėjimo negalią, renginius gali stebėti savo vežimėliuose parteryje. Tam yra numatytos vietos greta kiekvienos eilės.

Klaipėdos dramos teatras – taip pat su patogiu įvažiavimu, yra liftas, atskiros vietos salėse, skirtos asmenims su vežimėliu.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras Parodų rūmai turi pandusą lauke, viduje taip pat yra liftas. Tačiau Parodų rūmuose trūksta nuovažos, kad asmenys su judėjimo negalia patektų į Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galeriją.

Lietuvos jūrų muziejuje po rekonstrukcijos yra įrengti liftai delfinariume, keltuvas-platforma leidžia žiūrovų salėje neįgaliesiems pakilti į viršų. Akvariumo pastatas taip pat su liftu. Tiesa, Lietuvos jūrų muziejus turi vieną trūkumą – įėjimas į Delfinariumo pastatą yra sudėtingas, durys sunkiai atsidaro ir pačios nesifiksuoja.

Neįgaliųjų organizacijų nuomonė

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos pirmininkė Janina Tulabienė teigė, kad su organizacijos neįgaliaisiais lankosi pramogų įstaigose, tik gal ne taip dažnai, kaip norėtųsi.

„Turime galimybę visą sezoną stebėti „Neptūno” rungtynes „Švyturio” arenoje. Esame dėkingi „Neptūno” vadovybei už supratimą ir suteiktą galimybę“, – sakė J. Tulabienė.

„Labai mažai lankomės, nes daug kur yra nepritaikyta aplinka“, – savo ruožtu sakė Cerebrinio paralyžiaus asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Mockus.

Pasak J. Tulabienės, su globotiniais lankosi ir Žvejų rūmuose, ir Kultūros fabrike bei patys organizuoja renginius minėtose patalpose.

Tuo metu D. Mockus teigė, jog „Švyturio“ arena neleidžia naudotis specialia lodžija neįgaliesiems.

„Situacija pritaikant patalpas neįgaliesiems gerėja. Bet dažniausiai kalbama apie turinčiuosius judėjimo negalią, o kurtieji, aklieji? Vis dar mažai renginių verčiami į gestų kalbą. Ribotos galimybės patekti į Žvejų rūmų II aukštą, esant reikalui, yra organizuojami žmonės, kurie užneša vežimėlį“, – atviravo J. Tulabienė.

„Be pagalbos labai sunku judėti, o įstaigos nesikonsultuoja su neigaliaisiais žmonėmis dėl patalpų pritaikymo“, – sakė D. Mockus.

Artėja renovacija

Laikrodžių muziejaus vyr. muziejininkės Giedrūdos Kazonienės teigimu, Laikrodžių muziejų pernai aplankė 953 neįgalieji, o šiemet iki balandžio – 159.

Pasak jos, muziejus yra ruošiamas renovacijai, tad iki 2020 metų turės galimybę suteikti geresnes sąlygas judėjimo negalią turintiems lankytojams. Jie lengvai galės patekti į muziejaus antrąjį aukštą. Kas bus įrengta, liftas ar keltuvas, dar sprendžiama. Taip pat dar sprendžiama, kaip bus pritaikytas neįgaliesiems įėjimas į šį muziejų.

Tarp tarp visų kultūros įstaigų, kurias teko aplankyti sėdinti vežimėlyje, tokių nepritaikytų jau yra mažuma. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiesa, šiuo metu muziejaus darbuotojai, esant poreikiui, padeda užnešti vežimėlius į antrą aukštą.

Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė savo ruožtu teigė, jog čia pernai apsilankė 62 suaugę lankytojai su įvairia negalia, edukacijas lanko Klaipėdos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su įvairia negalia.

“Liftas, pandusai planuojami per artimiausių trejus metus. Kol kas į galeriją neįgalieji su judėjimo negalia patenka per didįjį kiemą, pasiekiamos, deja, tik I aukšto salės”, – sakė Kristina Jokubavičienė.

Tuo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Edukacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Diana Našutinskaitė sakė, jog šiame muziejuje lankosi apie 10 organizuotų neįgaliųjų grupių per metus. Taip pat ateina ir pavienių lankytojų, tačiau jie atskirai neskaičiuojami.

“Muziejaus pastatas – kultūros paveldo objektas, todėl jį restauruojant ar vykdant remonto darbus, turime atsižvelgti į reikalavimus, keliamus tokių pastatų priežiūrai ir renovacijai. Suprasdami situaciją, planuojame įrengti liftą. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra sudariusi sąrašą dėl liftų ir keltuvų įrengimo savivaldybės įstaigose, į kurį įtrauktas ir mūsų muziejus. Įrengdami liftą taip pat tvarkysime ir įėjimą į muziejų”, – sakė D. Našutinskaitė.

Perspėjus ir suformuoja vietas, ir užneša

“Švyturio” arenos direktorius Remigijus Ambrulaitis tikina, kad judėjimo negalią turintys lankytojai į sektorius gali patekti liftu, esančiu fojė, tačiau dažniausiai šie lankytojai esą renkasi vietas parteryje.

Kino teatro “Forum Cinemas” Klaipėdoje administratorės Dalios Valiuvienės teigimu, nepaisant pritaikytos infrastruktūros neįgalieji čia lankosi gana retai.

„Kartais apsilanko grupėmis iš dienos užimtumo centro ar kitų neįgaliųjų užimtumo įstaigų”, – sakė D. Valiuvienė.

“Liftas ir keltuvai bus įrengti kai bus rekonstruojami Žvejų rūmai. Kadangi dabar įsikėlęs muzikinis teatras, rekonstrukcija anksčiau kaip 2025 metais negalima. Organizuojant renginius neįgaliųjų dienai arba kai gaunama informacija, kad dalyvaus žiūrovai turintys judėjimo negalią, mūsų darbuotojai užneša atvažiavusius su vežimėliais”, – teigė Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.

“Vertinant 2017 metų pardavimus, mūsų renginiuose apsilankė 2 procentai neįgaliųjų” – kalbėjo Klaipėdos koncertų salės rinkodaros vadovė Gidonė Vaitkuvienė.

Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio teigimu, beveik kiekviename spektaklyje yra neįgaliųjų. Specialūs parodymai yra rengiami klausos negalią turintiems žmonėms ir akliesiems bei silpnaregiams.

“Didžiojoje salėje bet kurioje eilėje nuverčiame standartines kėdes ir paliekame aikštelę neįgaliojo vežimėliui – tik judėjimo negalią turintis žmogus turi mus įspėti iš anksto. Mažojoje salėje yra dvi aikštelės vežimėliams 4-oje eilėje.” – sakė T. Juočys.

“Parodose lankosi nedaug neįgaliųjų. Mes jų neišskiriame iš kitų lankytojų, nes specialių bilietų juk nėra, tai ir statistikos konkrečios nėra. Su neįgaliaisiais mes bendradarbiaujame labiau projektuose”, – teigė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmų direktorius Ignas Kazakevičius.

„Mūsų įstaiga siūlo ir kitą edukacijų kryptį: susitikimus neįgalių asmenų organizacijoms ir centrų pacientams bei nariams, kurių metu yra pristatoma mūsų įstaigos veikla. Šie susitikimai vyksta parodų keitimo metu dalyvaujant kaniterapiniams šunims“, – sakė KKKC Parodų rūmų edukatorė Rūta Petniūnaitė.

Pasak Igno Kazakevičiaus, kai šiemet prasidės KKKC fachverkinės dalies remontas, bus įrengtas ir pandusas į Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galeriją.

„Pagrindinės – pirmosios akvariumo durys vasarą visada bus atviros, o antrosios, slankiojančios stiklinės durys, automatiškai atsidaro. Kadangi pastatas buvo rekonstruojamas, o ne naujai pastatytas, tiek architektūra, tiek konstruktyvas neleido įrengti išorines slankiojančias duris. Tačiau ieškosime sprendimų kaip situaciją keisti ir padaryti įėjimą į akvariumo pastatą neįgaliesiems patogesnį“ – žadėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

INFORMACIJA

Laikrodžių muziejaus ekspoziciją neįgalieji ir jį lydintys asmenys gali apžiūrėti nemokamai. 

Prano Domšaičio galerijoje nemokamai ekspozicijas ir parodas lanko asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis).

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje neįgalieji ir jų padėjėjai (1 lydintis asmuo) muziejuje lankosi nemokamai.

Klaipėdos koncertų salė visiems neįgaliesiems taiko 50 proc. nuolaidą visiems jos repertuaro ir festivalių renginiams. Neįgaliųjų vežimėliuose palydovams taikoma 50 proc. nuolaida.

Neįgalumą turintys asmenys pateikę pažymėjimą gali lankyti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose esančias parodas nemokamai. Taip pat gali nemokamai dalyvauti organizuojamose ekskursijose po parodas su gidu.

Lietuvos jūrų muziejuje neįgaliajam ir jo palydovui įėjimas yra nemokamas.

Aistė Kasparavičiūtė, „Atviros Klaipėdos” praktikantė