Prieš trejus metus įsigijusi butą Rumpiškės g. ir jame atlikusi kapitalinį remontą, klaipėdietė iki šiol negali jame apsigyventi. Dėl to ji kaltina namą administruojančią bendrovę „Vėtrungės būstas“. Bendrovės atstovai savo ruožtu baksnoja pirštu į buto savininkę – esą pati kalta, kad remontuodama butą sumažino pakeisto nuotekų vamzdžio diametrą.

Su „Atvira Klaipėda“ susisiekusi klaipėdietė Lijana (pavardė redakcijai žinoma) buvo labai susijaudinusi ir iš pradžių gana painiai pasakojo ją ištikusią bėdą.

Paaiškėjo, jog buvo apipiltas antrame aukšte esantis Lijanos butas. Jos teigimu, taip atsitiko dėl trūkusio bendro namo vamzdžio, vadinamojo stovo.

„Iš bendro stovo per tualetą buvo apsemtos ir sugadintos naujos mano buto grindys“, – sakė moteris. Dėl to ji parašė pretenziją „Vėtrungės būstui“, prašydama atlyginti patirtą žalą. Moters bute grindis dėjusi firma apskaičiavo, kad jai padarytos žalos dydis siekia 3600 eurų.

„Keturis kartus buvo apipilti kaimynai, dėl to visą laiką kaltino mane, bet paaiškėjo, jog yra įtrūkęs bendro naudojimo vamzdis,  dėl to ir buvome nuolat apipylinėjami“, – aiškino moteris, patikslinusi, jog jos butas buvo užpiltas du kartus – sausio 21 d. ir sausio 25 d. ir „dar vasario 1 dieną truputį vonioje“.

Iš pradžių, jos teigimu, darbus name vykdę meistrai pakeitė stovą nuo pirmojo iki antrojo aukšto, o vasario 13 d. esą pradėjo keisti stovą nuo 2-ojo iki 4-ojo aukšto.

„Ir tik tada buvo pastebėtas įtrūkęs vamzdis, tada jie labai greitai užmūrijo sieną ir dar visam mūsų namui paskaičiavo beveik 600 eurų už neva pakeistus šilto ir šalto vandens stovus, nors jų nekeitė ir nedavė pasirašyti jokių dokumentų“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.

Ji parodė iš „Vėtrungės būsto“ vasario 8 d. gautą atsakymą, iš kurio aiškėja, jog dėl nuolat name besikartojančių avarijų kalta esą yra ji pati.

Rašte, be kita ko, sakoma: „Taip pat nustatytas defektas bute Nr. 8 (Lijanos butas –aut.pst.), informuojame, kad atliekant bute remonto darbus, buvo pakeista ir buitinių nuotekų sistemos stovo dalis, tačiau darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pakeistas į mažesnio diametro. Šiame susiaurėjime susidaro kamštis, todėl buitinių nuotekų sistema netinkamai funkcionuoja“.

Ponia Lijana su tokia išvada nesutinka, teigdama, jog remontas jos bute atliktas tinkamai, o raštas esąs tik „Vėtrungės būsto“ atsirašinėjimas, nenorint jai mokėti kompensacijos už padarytus nuostolius.

Moterį ypač pykdo faktas, kad „Vėtrungės būsto“ direktorius į jos raštu pateiktus klausimus neatsako, o jos tariamą kaltę įrodančių dokumentų jai nepateikia, nors ji to ne kartą administratoriaus prašė.

Moters teigimu, atsainus yra ir atsakingų Savivaldybės administracijos darbuotojų požiūris į paprastų miestiečių, kokia save laiko moteris, problemas.

Lijana praėjusią savaitę lankėsi Savivaldybėje pas Miesto ūkio departamento direktorių Liudviką Dūdą, tačiau pokalbis esą buvęs labai neprofesionalus.

Pasak moters, pokalbyje be L. Dūdos dar dalyvavo Algis Gaižutis, Butų ir energetikos poskyrio vedėjas ir UAB „Vėtrungės būstas“ direktorius Marius Šiaulys.

„Buvo trys dėdės ir aš viena su jais turėjau kovoti“, – sakė Lijana.

Pokalbis ją labai nustebinęs blogąja prasme, ji visą pokalbį įsirašė į diktofoną. „Mačiau, kad ir jie įsirašinėjo“, – sakė moteris.

Pasak klaipėdietės, iš pradžių ji supratusi, jog lyg ir buvo pripažinta, kad „Vėtrungės būstas“ turėtų jai atlyginti patirtą žalą, „bet paskui kažkaip jie pervertė kalbą ir ėmė kaltinti kaimynus, kad jie primėtė agurkų“ (į nuotekų vamzdį – aut.pst.)

„Kadangi žalos atsiradimą nulėmė ne administratoriaus veiksmai, esame priversti atsisakyti atlyginti žalą”, – sakė „Vėtrungės būsto” direktorius M. Šiaulys. Autorės nuotr.

„Pokalbis buvo labai neprofesionalus, turgaus lygio“, – taip valdininkų kompetenciją įvertino moteris.

Ji stebėjosi, ar taip gali dirbti valdininkai, kurie, jos teigimu, yra išlaikomi iš visų mūsų pinigų.

Po šio jai nemalonų įspūdį palikusio pokalbio klaipėdietė telefonu susisiekė su vicemeru Artūru Šulcu, kuris su ja kalbėjęs mandagiai ir paprašęs visą situaciją surašyti merui.

Moteris teigė į žiniasklaidą kreipusis pirmiausia dėl to, kad žmonės netylėtų, nebijotų ginti savo teisių. Ji neatmetė galimybės dar kreiptis ir į vartotojų teises ginančią instituciją, jei nepavyks su „Vėtrungės būstu“ dėl žalos atlyginimo susitarti geruoju.

Namo administratorius – ne greitoji pagalba  

Minėtame susitikime Savivaldybėje dalyvavęs Butų ir energetikos poskyrio vedėjas A. Gaižutis, mums trumpai perpasakojęs visą situaciją, irgi sakė, jog dėl buto užpylimo kaltas galįs būti remonto metu moters bute įmontuotas siauresnis įdėklas.

Pasak valdininko, dėl kai kurių namo kaimynų nevalyvumo į nuotekų vamzdį primetus netinkamų daiktų, vamzdis galėjo ties tas siauresne vieta užsikimšti.

„Mes jau anksčiau raštu pareiškėjai buvome atsakę, jog dėl jai padarytos žalos, jei ji mano, kad dėl to kaltas namo administratorius, ji gali kreiptis į teismą“, – sakė A. Gaižutis.

Kartu jis akcentavo, jog savivaldybės atsakingų darbuotojų nuomone, į kelis kartus name įvykusias avarijas buvo reaguota tinkamai ir laiku.

„Namo administratorius į skundus reagavo tinkamai, buvo ne kartą važiuota į vietą, avarijos padariniai buvo likviduoti“, – sakė už butų ūkį atsakingas valdininkas, pridūręs, jog namus administruojanti bendrovė nėra greitoji pagalba, kuri atskuba į pagalbą po kelių minučių, kartais esą tenka ir šiek tiek palaukti.

„Mes didesnių priekaištų administratoriui neturime“, – sakė A. Gaižutis.

„Vėtrungės būsto“ atsakymas

Į „Atviros Klaipėdos“ paklausimą per atstovą spaudai atsakęs „Vėtrungės būsto“ direktorius M. Šiaulys pakartojo ankstesniame jau cituotame rašte išdėstytas mintis. Į klausimą, ar buvo pakeistas trūkęs namo stovas, atsakyta, jog „2018 m. vasario mėn. vienas iš namo buitinių nuotekų stovų buvo pakeistas dėl nuolatinių užsikimšimų ties 8 butu”.

Toliau atsakyme teigiama: „Įvertinus visas aplinkybes 8 buto galimai patirtą žalą nulėmė savavališkai atlikti šio buto savininkės samdytų asmenų nuotekų vamzdyno keitimo darbai susiaurinant bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį bei galimai aukščiau esančių butų gyventojų į nuotekų vamzdyną įmesti pašaliniai daiktai (nuolat ištraukiami įvairūs daiktai – paskutinį kartą išvalius vamzdyną ištraukti dideli medžiagos gabalai).

Paklaustas, ar ketinama atlyginti moters prašomą patirtą žalą, direktorius atsakė: „Kadangi žalos atsiradimą nulėmė ne administratoriaus veiksmai, esame priversti atsisakyti atlyginti žalą. Priminsiu, jog 8 buto savininkei susiaurinus vamzdyną, įmesti pašaliniai daiktai ties jos butu užstringa stove ir neleidžia nuotekoms pratekėti, dėl ko vanduo patenka į butus per atšakas į butą (kas šiuo atveju ir buvo). Priešingai būna trūkus stovui – nuotekos tiesiog per trūkusį stovą vamzdynų šachtoje teka į rūsį, bet nepatenka į butus. Rūsyje vandens nuotėkio nebuvo pastebėta”.

Kartu M. Šiaulys patvirtino, kad name šalto ir karšto vandens stovai nėra pakeisti. Atsakyme teigiama, kad „name atskiromis atkarpomis nedidelė dalis vamzdynų yra pakeista, tačiau didžioji dalis vamzdynų yra seni. 2017 m. birželio mėn. administratorius vykdė balsavimą raštu dėl pritarimo keisti vamzdynus, tačiau daugiabučio namo savininkų daugumos pritarimo šiam sprendimui negauta. Visgi ir toliau siūlysime klientams atnaujinti senas namo inžinerines sistemas“.