[vc_row][vc_column][vc_column_text]Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, dienos išvakarėse (ši šventė minima gegužės 4-ąją) uostamiesčio gaisrininkai Teatro aikštėje mini šią savo profesinę šventę.

Čia juos sveikino Klaipėdos ir aplinkinių savivaldybių valdžios, taip pat įvairių institucijų, su kuriomis nuolat tenka bendradarbiauti gaisrininkams, atstovai.

Pasižymėjusiems ugniagesiams buvo įteiktos įvairios padėkos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuo 12.30 val. aikštėje vyksta šventė visuomenei – demonstruojamos technikos ir įrangos galimybės, pristatoma ugniagesio gelbėtojo profesija.

Ugniagesiai-gelbėtojai nuolat yra ta institucija, kuria Lietuvoje pasitikima labiausiai. Balandžio 6–15 dienomis tyrimų bendrovės „Vilmorus” vykdytos apklausos duomenimis, jai pasitikėjo 89 proc. gyventojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje kilo 9 394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai pernai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.

2017 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2 669 gaisrai), Kauno (1 766) ir Klaipėdos (1 043) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (323).

Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.

Rašoma, kad Florijonas buvo Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišę girnapusę, nuskandino upėje visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kūną upės krante rado viena našlė ir padedant miestelėnams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų.

Lietuvoje Šv. Florijono skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”29030,29025,29031,29032,29033,29034,29035,29036,29037″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]