Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, vienas svarbiausių Raudondvario pilies dvare vykusio Baltijos šalių karinio komiteto susitikimo pasiekimų – sutarimas stiprinti karinius jūros stebėjimo pajėgumus sukuriant regioninį jūros stebėjimo duomenų paveikslą.

Diskutuodami apie Baltijos šalių karines jūrų pajėgas kariuomenių vadai pripažino, kad turimų pajėgumų palaikymas ir, juo labiau,  išvystymas laikui bėgant pareikalaus didelių investicijų. KJP nuotr.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, tuo tikslu kariuomenių vadai pavedė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų komitetui (vadams) suformuoti darbo grupę, kuri dar šiemet  parengtų ir pasiūlytų minėto jūros stebėjimo pajėgumo koncepciją. Tikimasi, kad šis regioninis pajėgumas palengvins jūrinių karinių pratybų ir operacijų planavimą, pagerins situacijos Baltijos jūroje supratimą tiek mums, tiek ir sąjungininkams.

Diskutuodami apie Baltijos šalių karines jūrų pajėgas kariuomenių vadai pripažino, kad turimų pajėgumų palaikymas ir, juo labiau, išvystymas laikui bėgant pareikalaus didelių investicijų. Todėl būtų racionalu turėti bendrą ilgalaikę Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų viziją, kuri įgalintų kariuomenes sustiprinti Baltijos jūros saugumą mažesniais kaštais, t. y. sutaupant tiek bendrai įsigyjant karinius laivus ar įrangą, tiek neinvestuojant į besidubliuojančius jūrinius pajėgumus. Būtent tokios vizijos projektą iki kitų metų Baltijos šalių karinio komiteto susitikimo pavesta parengti Baltijos karinių jūrų pajėgų komitetui.

Baltijos šalių karinio komiteto susitikimai vyksta kartą metuose šalių rotacijos principu.