Ekspertai ir specialistai įvardija tris pagrindines problemas, su kurioms mūsų švietimo sistema susidurs (ir jau dabar susiduria) artimiausiu metu.
Pirmoji problema – mokytojų, ypač tiksliųjų bei gamtos mokslų, trūkumas, maži mokytojų atlyginimai ir žemas profesijos reitingas.
Antroji problema – ypač prasti pastarojo meto Lietuvos moksleivių testų ir egzaminų rezultatai.
Trečioji problema – IV pramonės revoliucijos sąlygojamas darbo rankų poreikio smukimas ir augsiantis nedarbas.
Palmiros Mart nuotr.
Pagal naujausią prognozę nuo 2018 m. Lietuvoje pritrūks fizikos mokytojų, nuo 2019 m. – matematikos, rusų kalbos mokytojų, nuo 2020 m. – chemijos mokytojų ir t. t. Esminė šios prognozės autorių išvada – „mokytojų trūkumas gamtos mokslų, matematikos ir technologijų srityse jau 2020 metais bus katastrofiškas“.
Mažėjant mokinių skaičiui, uždarant ar pertvarkant mokyklas, turėtų nuolat augti likusių be darbo mokytojų skaičius. Tačiau tikrovėje taip nėra. Sumažėjusį pamokų krūvį pertvarkomose mokyklose dabar dalijasi daugiau mokytojų. Pasekmė – maži atlyginimai dėl per didelio kiekio atlyginimų fondo pyragą besidalinančių skaičiaus, prasta mokytojo savijauta/savivertė ir atitinkamai žema motyvacija geriau dirbti. Tą skatina ir žemas švietimo ministerijos mokyklų kontrolės lygis (net nėra įvesta privalomo standartizuotų testų pildymo ir viešo rezultatų skelbimo tvarkos). Žemi atlyginimai ir reputacija lemia menką susidomėjimą mokytojo specialybe.
Tik 30 iš 346 gimnazijų Lietuvoje abiturientų nacionalinių matematikos egzaminų balų vidurkis viršijo 50 iš 100, visų likusių vidurkis žemesnis. Lietuvių kalbos egzaminams savo abiturientus aukštesniam nei 50 vidurkiui parengti sugebėjo 52 gimnazijos iš 346.
Sakote, kam ta lietuvių kalba? Neraštingi, neskaitantys knygų, o tik tekstų antraštes šiuolaikiniai mokiniai negeba suvokti sudėtingesnio teksto ir bent iš kelių sakinių sudaryta matematikos, chemijos ar fizikos užduotis jiems tampa neįveikiama.
Gal mūsų Nacionalinio egzaminų centro rengiami testai per sudėtingi? Panašu, kad ne. Tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad aukščiausią matematinio raštingumo lygmenį (5 ir 6) pasiekusių mokinių dalis tarp progimnazijas baigusių penkiolikmečių tėra 8 proc., o žemiau nei pirmą (1 ir 2) – net 51,9 proc. Gamtamokslinis raštingumo rezultatai apgailėtini – vos 5,1 proc. mūsų šalies penkiolikmečių pasiekė penktą ir šeštą (aukščiausius) gamtamokslinius raštingumo lygmenis. Kaip teigia skirtingų regionų gimnazijų vadovai, maždaug trečdalis visų progimnazijas baigusių mokinių, atėję į pirmą gimnazijos klasę, vis dar nemoka normaliai skaityti ar nesuvokia to, ką perskaitė.
Problemų sprendimas
Įvairių sričių specialistų, dirbančių privačiame sektoriuje ir norinčių ugdyti mūsų vaikus, darbo diena trumpinama nuo 8 iki 5 darbo valandų, likusias 3 skiriant mokytojavimui. Realus mokytojavimo laikas būtų 1,5 valandos (dvi pamokos) likusios 1,5 h skirtos kelionei į/iš mokymo įstaigą. Darbo stažo kaupimui mokykloje atidirbtos 1,5 valandos vertinamos koeficientu x2, t. y. realus reikalingo darbo stažo iki pensijos laikas žmogui nepasikeičia.
Darbdavys sumoka tokiam ugdančiajam specialistui (vadinkime jį UGS) ne už 5, o už 6,5 darbo valandas, už likusias 1,5 vaikų ugdymo valandas moka valstybė pagal mokytojų darbo valandos apmokėjimo tarifą. Tokiu būdu darbdavys įpareigotas už realiai išdirbtas specialisto 5 valandas mokėti 30 proc. didesnį valandinį atlyginimą, bet reali 1 UGS darbo vietos kaina mažėja, nes darbdavys moka tik už 6,5 vietoje 8 darbo valandų, o trumpesnės UGS darbo dienos sąlygotą sukurtos vertės trūkumą padengtų darbo vietų automatizavimo ir robotizacijos efektas.
UGS uždirbtų beveik tą patį, ką ir anksčiau, vietoje to, kad būtų atleistas dėl jį pakeisiančio nupirkto naujo roboto, o dar ir papildytų savo kasdienybę miela jam ugdymo veikla. Valstybė gi papildomų kaštų neturėtų, nes naudotų tas lėšas, kurias dabar skiria brangiam mokytojų 4 metų rengimui ir atlyginimams. Mokytojų, kurie nebūtinai po nemokamų, valstybės finansuojamų studijų baigimo būna motyvuoti likti Lietuvoje, o ir jų stojimo į mokytojo profesiją motyvai toli gražu ne visada būna didelė meilė ir noras ugdyti Lietuvos piliečius – atitinkami vėliau ir tos nemėgstamos veikos rezultatai.
Kol kas pedagogų rengimas Lietuvoje – nesusipratimas. Kone trečdalis visų įstojusių į pedagogikos studijų programas yra būsimieji kūno kultūros (nors jų ir taip jau seniai per daug), apie 40 proc. įstojusių – būsimieji ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojai, maždaug 10 proc. viliasi tapti menų mokytojais, o visų kitų dalykų mokytojų rengimą galima apibūdinti dviem žodžiais: neįžiūrima mažuma. Pavyzdžiui, matematikos ir informatikos mokymo studijų programą 2016 m. studijuoti visoje šalyje pradėjo vos 7 jaunuoliai (7 – vienetai, ne procentai). Ir galiausiai – Lietuvoje kasmet tik maždaug 10 proc. baigusių pedagogines studijas įsidarbina švietimo įstaigose.
Ši savanoriško pasirinkimo UGS sistema leistų atsirinkti motyvuotus asmenis, plius geriausius savo srities specialistus – tą užtikrintų norinčių dirbti pagal šią programą atranka-testavimas.
Mano skaičiavimais, pagal UGS sistemą iki 2020 m. galėtų dirbti 30 000 – 60 000 po 1,5 valandos per dieną mokytojais dirbančių žmonių. t.y. 3 – 6 proc. nuo viso dirbančių Lietuvos piliečių skaičiaus. Jie pakeistų apie 5 000 pilnu etatu dirbusių mokytojų. 22 000 iš 27 000 reikalingų Lietuvai mokytojų būtų parengti pagal standartines 4 metų mokytojų rengimo programas, aišku, upgrade’intas. Iš šiandien 32 000 dirbančių mokytojų 10 000 per artimiausius metus būtų išleisti į pensiją arba atleisti dėl prastų ugdymo rezultatų. Sumažėjus mokytojų, dirbančių pilnu etatu, skaičiui Lietuvoje mokytojo darbo valandos užmokestį būtų galima pakelti apie 6 proc. nedidinant biudžeto išlaidų švietimui.
UGS parengimo programos etapai būtų tokie: atranka/kandidatų tinkamumo ir motyvacijos testavimas gyvai 2 mėn. nuotolinių kasdieninių užsiėmimų darbo su mokiniais parengimui; atestacija UGS parengimo centre; patvirtinimas arba siūlymas praeiti mokymų programą pakartotinai ir bandyti tapti UGS vėliau; kasmetinė bendra UGS ir pilno etato mokytojų darbo rezultatų vertinimo sistema, leidžianti išlikti švietimo sistemoje tik geriausiems.
Nauda:
- išspręsta gerų mokytojų trūkumo, jų ugdymo kokybės ir motyvacijos darbui stokos problema;
- bent 30 000 patenkintų, naujos ir prasmingos veiklos gavusių Lietuvos piliečių (Klaipėdoje apie 1500);
- geresnė mokinių ugdymo kokybė ir atitinkamai rezultatai;
- mažesnis nedarbo augimas ateityje – 4 pramonės revoliucijos sąlygojamo mažėjančio specialistų darbo laiko poreikio problemos dalinis sprendimas.
Naudoti šaltiniai: žurnalas Reitingai, 2016 gruodis – 2017 gegužė / Nr. 2(6); žurnalas Reitingai, 2016 m. gegužė – gruodis / Nr. 1 (5); Lietuvos statistikos departamentas.
Labai įdomi ir logiška idėja, nes jei ko nors negali pats pasigaminti – eini pas tą, kas turi tau reikalingą dalyką ir išsinuomoji. Šiuo atveju jei valstybė nesugeba pati parengti švietimo rinkoje reikalingų ugdymo specialistų – tai gali nuomotis juos iš verslo, abipusiai naudingomis sąlygomis. Juokais, žinoma, bet lygiai taip pat būtų galima išsinuomoti ir trūkstamus gyventojus Klaipėdos miestui, jeigu miesto vadovams per 10 metų nepavyks tų 40 000 nuo proveržio melsvų naujų miestelėnų pritraukti į nykstantį miestą. Žmogus, gyvenantis kur nors Zarasuose, už nedidelį bet reguliarų mokestį gal sutiks pasirašyti sutikimą panaudoti jo asmeninius duomenis ir būti įtrauktu į gyventojų prieaugio statistiką ir uždeklaruos savo gyvenamą vietą savivaldybėje, nors pats fiziškai ir liks savo Zarasuose. Joke…