Kaip ir kiekvieną pavasarį žurnalas „Reitingai“ pateikia Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus, kurie sulaukia didelio šalies akademinio pasaulio dėmesio.

Bendrame aukštųjų mokyklų 2018 m. reitingų sąraše aukščiausias pozicijas užima Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Klaipėdos universitetas (KU), kaip ir 2017-aisiais, užima 7-osios vietos poziciją.

Laikinai einančio Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūro Razbadausko nuomone, stabili 7-oji vieta, esant aukštojo mokslo pertvarkai, yra labai svarbus ir geras rezultatas.

„Tai aukso viduriukas, juk Klaipėdos universitetas ne tik išlaiko savarankiško universiteto statusą, bet ir užima stabilią vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų sąraše“, – sako A. Razbadauskas, KU nuotr.

„Tai aukso viduriukas, juk Klaipėdos universitetas ne tik išlaiko savarankiško universiteto statusą, bet ir užima stabilią vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų sąraše“, – pranešime cituojamas laikinasis rektorius.

Vertinant universitetus buvo remiamasi 56 skirtingais parametrais, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: mokslo, meno/sporto veikla bei personalo pasiekimai; esamas ir ateities akademinis personalas; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentai ir studijos; studijų ir mokslo aplinka; studentų nuomonė.

ES investicijos – Klaipėdos universitetui

Klaipėdos universitetas, taikant esamo ir ateities akademinio personalo kriterijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste užima trečią vietą. Aukščiau rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Ketvirtoje vietoje liko VU. Šiame reitinge vertintas akademinio personalo ir studentų skaičiaus santykis, dėstytojų iki 35 metų santykis bendrai su visais dėstytojais, mokslo ir meno daktarų santykis su visais dėstytojais, studentų, apsigynusių daktaro disertacijas, bei trečiosios pakopos studijų krypčių skaičius.

Pagal kriterijų alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai KU užima penktą vietą. Uostamiesčio universitetas šiame kriterijuje yra aukščiau už VDU, LMTA ir kt. Reitinge sumuota: darbo baigus studijas neradusių asmenų nuošimtis nuo visų registruotų 2017 m. laidos absolventų, darbdavių vertinimas ir sociologinės darbdavių apklausos „Kurių universitetų absolventų žinios ir gebėjimai atitinka Jūsų įmonės poreikius“ rezultatai.

Pagal kriterijų studijų ir mokslo aplinka Klaipėdos universitetas užima antrąją vietą. Pirmą vietą užima VU, o žemiau rikiuojasi VDU, KTU, LSMU ir t.t. Čia vertintos gautos ES (2014–2020 m.) paramos lėšos infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, vienam studentui tenkanti biudžeto finansavimo 2016 m. dalis, duomenų bazėse akademinei bendruomenei prieinamų el. knygų dalis ir kt. Klaipėdos universitetas gavo daugiausia ES (2014–2020 m.) „kietųjų investicijų“ paramos lėšų, o didžiausia lėšų dalis tenka vienam studentui.

KU nuotr.

Turi potencialo augti

KU rektorius A. Razbadauskas, vertindamas žurnalo „Reitingai“ rezultatus, žvelgia pozityviai ir sako, kad stabilumas yra gerai, bet Klaipėdos universitetas turi visas sąlygas augti ir kitais metais būti aukščiau nei šiemet.

„Mes esame vienintelis universitetas Lietuvoje, kuris įrodė, jog Klaipėdos miestas ir regionas deda galvą dėl Klaipėdos universiteto stiprėjimo. Klaipėdos savivaldybė patvirtino Mėlynojo proveržio strategiją, kur universitetas yra vienas iš partnerių. Taip pat parengėme KU veiklos optimizavimo priemonių planą ir pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai tik įrodo, jog universitetas siekia daugiau“, – teigia  A. Razbadauskas.

Klaipėdos miesto mero bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininko Vytauto Grubliausko nuomone, būtų galima džiaugtis septintosios vietos stabilumu, tačiau sekant aukštojo mokslo pertvarkos pulsą, jokiu būdu negalima „užmigti“.

„Kaip vieną didžiausių iššūkių matyčiau priėmimo į universitetus balo pakėlimą, kuris siekia 3,6 balo. Šių metų priėmimas parodys, ar su šiuo iššūkiu susitvarkysime. Nenoriu dramatizuoti, tačiau šiandien yra metas, kai turime rimtai susitelkti, atlikti visus struktūrinius pertvarkymus, koncentruotis savo stiprybėse, atsisakyti to, kas yra neperspektyvu”, – teigia V. Grubliauskas.