Klaipėdoje penktadienį apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad yra galvojama ir apie ligoninių nuosavybės pokyčius, ir apie galimus jų sujungimus, tačiau detalėmis nesidalino. Esą viską sudėlios speciali darbo grupė, kurioje bus ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas savo ruožu teigia, kad miestas „žiūri racionaliai į bet kokį optimizavimą, jei jis pagrįstas ir racionalus” ir pirmiausia savo valdose spręs, ar reikėtų sujungti Klaipėdos universitetinę (KUL) ir Vaikų ligonines.

Kol kas Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos jūrininkų ligonines vis dar skiria ne tik tvora, bet ir skirtingos nuosavybės formos. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Diskutavome pirmiausia dėl teisinių dalykų, kurie yra ruošiami tiek Vyriausybėje, tiek Seime – tiek dėl ligoninių tinklo optimizavimo, tiek dėl dvigubo steigėjo statuso, apie kurį yra diskutuojama, kad ministerija galėtų būti įstaigų steigėja kartu su savivaldybe. Šiandien diskutuojant iškilo dar vienas variantas, kuris pakankamai natūralus yra – kad galėtų būti trys steigėjai – ministerija, savivaldybė ir universitetas. Susitarėme, kad pradėsime jau nuo dabar darbuotis kartu, kad būtų galima revizuoti visas paslaugas ir ruošti tam tikrą planą, kaip galėtų būti Klaipėdoje paslaugos geriau, dar geriau organizuojamos”, – po susitikimo su Klaipėdos meru ir kitais savivaldos atstovais žurnalistams sakė A. Veryga.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog jau realiai svarstoma idėja sujungti KUL su ministerijai pavaldžia Jūrininkų ligonine, apie ką savo vizito Klaipėdoje metu buvo užsiminęs ir premjeras Saulius Skvernelis, A. Veryga teigė „nenorintis leistis į detales ir konkrečių ligonių sujungimą ar nesujungimą”.

„Nereikia šnekėti tik apie dvi įstaigas – teoriškai tų sujungimų ar nesujungimų gali būti ir daugiau. Manau, kad tai priešlaikis kalbėjimas. Pirmiausia reikia teisinę bazę pasiruoši, atlikti skaičiavimus ir pažiūrėti, kaip optimaliai tai padaryti”, – teigė ministras.

Jis taip pat nedetalizavo, kada bus paruošta ta teisinė bazė ir atlikti skaičiavimai.

Anot ministro, pertvarkos tikslas esą yra pacientas, „kad jam nereikėtų galvoti, į kurią ligoninė važiuoti”.

„Klaipėdoje turi atsirasti modernios skubios pagalbos paslaugos, kurios jau yra kituose didžiuosiuose miestuose. Klaipėdos to reikia būtinai ir greitai. Reikia apsispręsti, kaip tai integruotųsi į esamą sistemą ir apjungtų esamas įstaigas. Nėra tikslo mažinti įstaigų skaičių. Jei tai vyksta, turi kurti papildomą pridėtinę erdvę – jei kas tauposi, tai turi būti investicija į miesto gyventojo sveikatą. Mažiau pinigų niekada neišleisime, sveikatos apsaugos išlaidos visame pasaulyje auga, tik jas reikia racionaliai naudoti”, – dėstė A. Veryga, tikinęs, jog Klaipėdą mato kaip trečią sveikatos apsaugos kompetencijos centrą, tik reikia, kad čia „tinklas būtų mažiau išblaškytas”.

„Miestas žiūri racionaliai į bet kokį optimizavimą, jei jis pagrįstas ir racionalus”, – teigė meras V. Grubliauskas.

Anot jo, Klaipėda, kaip trečiasis regioninis kompetencijos centras, tikrai turėtų būti labiau sutelktas ir optimizuotas. O skubios pagalbos centras esą turi atsirasti greičiau nei visi galimi optimizavimai.

„Vienas iš uždavinių – miesto kontekste vertinsime, ar tikrai reikia jungti Vaikų ir universitetinę ligonines. Nenorime nieko daryti skubos būdu, ar nepagrindę sau ir bendruomenei. Ministerija panašų darbą atliks miesto ir regiono kontekste. Tada jau darbo grupė turėtų išeitinę informaciją ir skaičius, kurie būtų motyvas”, – teigė meras.

Pasak jo, variantas, kai steigėjai turi lygias teises, nėra jokių „auksinių akcijų” bei įvardintas galimas modelis „skamba gana korektiškai”.