Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-05-15 |
[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=b8FAblCcAG4″ align=”center”][vc_column_text]Antradienio vakarą Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekoje surengtos parodos SUMGAIT atidarymo metu Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigran Mkrtchyan įteikė šios šalies Gynybos ministerijos medalį buvusiam karininkui, uostamiesčio savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjui Sauliui Paliuliui.
Taip šis klaipėdietis buvo pagerbtas dar už 2004-ųjų poelgį Vengrijos sostinėje Budapešte, kai dalyvaudamas anglų kalbos kursuose pagal NATO programą išgelbėjo armėno karininko Hayk Makuchyan gyvybę. Azerbaidžanietis karininkas Budapešte kirviu užmušė miegojusį 26-erių Armėnijos karininką, o po to mėgino nužudyti ir jo kolegą, bet buvo sulaikytas lietuvio, drauge gyvenusio kambaryje su armėnu.„Nors prabėgo jau keturiolika metų, bet kaip tą dieną viską galiu prisiminti, tik nesinori apie tai kalbėti. Tokius dalykus mes kariškiai turėtume aiškintis kovos lauke, o ne naktį užkapojant miegančius žmones. Jei tai pasikartotų, nesuabejodamas elgčiausi taip pat”, – dėkodamas už apdovanojimą sakė S. Paliulis.
Jis sakė su išgelbėtuoju armėnu jau senokai nebendravęs.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas Albertas Albertjanas sakė, jog S. Paliulio buvo ieškoma dar prieš 10-ąsias šio įvykio metines, tačiau tada jis buvo išvykęs. Tad garbės skola jam grąžinta dabar.
Atidarytoji paroda SUMGAIT į Klaipėdą atkeliavo iš Vilniaus. Jis skirta 1988 m. vasario 27–28 dienų įvykiams, kai Azerbaidžano Sumgaito mieste buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.
Teigiama, kad Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl Azerbaidžano armėnų noro priklausyti Armėnijai.
Sovietų Sąjunga tuo metu nesugebėjo ar nenorėjo užkirsti kelio antiarmėniškiems veiksmams. Sovietų valdžios neveiksnumas privedė prie kruvinų armėnų žudynių Baku, Kirovabade ir kituose miestuose.
1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje teigta, kad „Sumgaito armėnų pogromai ir žiaurūs smurto veiksmai Baku mieste kelia pavojų Azerbaidžane gyvenančių armėnų saugumui“ ir pasmerkė „smurtą, nukreiptą prieš armėnų demonstrantus Azerbaidžane“, palaikė „armėnų mažumos reikalavimą susivienyti su Armėnija“.
„Net ir kai kurie mano kartos žmonės nebežino, kas vyko Sumgaite prieš 30 metų. Ši paroda primena vieną iš negyjančių mūsų žaizdų”, – sakė 50-metis A. Albertjanas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”30844,30842,30843,30848,30845,30849,30846,30847,30836,30850,30851,30852″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą