„Pasibaigęs šildymo sezonas buvo pigiausias. Tokio nebebus, nes nebebus tokių biokuro kainų, šįkart gelbėjo tik masiškai importuota baltarusiška žaliava. Reikia kalbėti apie kainų didėjimą, o vartotojas, kokiam name gyvena, tokią sąskaitą ir gauna. Mažiausios šilumos kaina baigėsi”, – atliekų deginimo jėgainės „Fortum Klaipėda” veiklos penkmečiui skirtos spaudos konferencijos metu antradienį kalbėjo „Fortum Heat Lietuva” vadovas Vitalijus Žuta.

Kartu jis akcentavo, kad nuo jėgainės pradžios 2013-aisiais šiltuoju metų laiku galutinė vartotojų mokama šilumos kaina Klaipėdoje yra sumažėjusi 62,7 proc., o šildymo sezono metu – 38 proc.  Tiesa, kiti šilumos sektoriaus dalyviai „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad tai tikrai nėra vien „Fortum Klaipėda” nuopelnas, nes ir ji pati turėjo mažinti savo šilumos kainą, kai 2015 m. buvo pradėtas eksploatuoti „Klaipėdos energijos” biokuro katilas.

„Apie importą dar anksti kalbėti, nors Europos direktyvose tam nėra kliuvinių. Dabar Lietuvoje yra tiek atliekų, kad nesugebame panaudoti. Kasmet susidaro apie 1,2 milijono tonų atliekų ir apie pusė jų vis dar nugula sąvartynuose”, – sakė „Fortum Heat Lietuva” vadovas Vitalijus Žuta. Martyno Vainoriaus nuotr.

Apie importą dar negalvoja

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė pripažino, jog „buvo iššūkis, ar ši įmonė atsiras, ar ne”.

„Buvo abejojančių jos nauda. Buvęs meras Rimantas Taraškevičius yra sakęs, kad dėl šitos investicijos mes porą kėdžių Taryboje tikrai pralošėme. Tačiau kur kas svarbiau, kokia nauda buvo sukurta ir klaipėdiečiams, ir visai Lietuvai”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Pasak jos, dabar reikia „užsukti” po atliekų deginimo liekančio šlako panaudojimo klausimą, nes kol kas Lietuvoje tai sunkiai reglamentuojama, nors Europoje jis jau seniai perdirbamas ir naudojamas.

Pasak V. Žutos, projekto pradžia reikėtų laikyti 2007-uosius, kai su Klaipėdos savivaldos atstovais buvo apsilankyta vienoje Švedijos jėgainėje ir nuspręsta, jog tokio objekto reikia ir uostamiestyje.

Per penkerius metus jėgainė, į kurią buvo investuota apie 130 mln. eurų, jau sudegino 1,1 mln. tonų atliekų – tai esą atitinka apie 120 „Švyturio” arenos tūrių.

Įmonė startavo degindama apie pusę biokuro ir tik pusę atliekų, vien jomis pradėjo „maitintis” tik pernai.

„Tuo metu buvo tokia teisinė bazė, kad buvo galima deginti tik Klaipėdos regione susidarančias atliekas. Todėl buvo tik įžvalgos, kad tik ateityje galbūt bus galima deginti vien atliekas. Kai pasikeitė teisės aktai, buvo pradėtos deginti  ir Šiaulių, Telšių, Tauragės, Kauno, Vilniaus regionų atliekos. Apie importą dar anksti kalbėti, nors Europos direktyvose tam nėra kliuvinių. Dabar Lietuvoje yra tiek atliekų, kad nesugebame panaudoti. Kasmet susidaro apie 1,2 milijono tonų atliekų ir apie pusė jų vis dar nugula sąvartynuose”, – sakė V. Žuta.

Pasak jo, po to, kai 2015 m. buvo užfiksuotas atvejis, kai jėgainėje vieni Panevėžio verslininkai norėjo sudeginti iš Airijos importuotas atliekas, daugiau tokių incidentų nebuvo fiksuota.

Taršos normų neviršija

Pasak V. Žutos, taršos matavimai, kurių rezultatai nuolat matomi internete, liudija, jog nė karto nebuvo viršyti dioksinų ir furanų išmetimai.

„Degimo temperatūra niekada nebuvo nukritusi žemiau 850, kai atsiranda didesnė rizika išsiskirti dioksinams”,  tvirtino V. Žuta.

Pasak „Fortum Klaipėda” vadovo Tomas Eikino, kasmet su ta pačia įranga pagaminama vis daugiau šilumos ir elektros energijos.

„Pernai atsirado reikalavimas dėl CO2 apyvartinių taršos leidimų. Jis mums kainavo apie milijoną eurų. Bet iš esmės sugebėjome tai amortizuoti”, – tvirtino „Fortum Klaipėda” vadovas Tomas Eikinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pernai dėl lietaus atliekos buvo permirkusios, reikėjo daugiau jų sudeginti, kad išgautume tą patį šilumos kiekį. Nuolat didėja komunalinių ir pramoninių atliekų kiekis. Nuo pernai dar atsirado ir „Klaipėdos vandens” nuotekų dumblas, kurį deginame”, – sakė T. Eikinas.

Anot jo, pastaraisiais metais įmonės parduodamos šilumos kaina didėjo dėl infliacijos, reguliavimo, „kitų kuro kainų įtakų”.

„Pernai atsirado reikalavimas dėl CO2 apyvartinių taršos leidimų. Jis mums kainavo apie milijoną eurų. Bet iš esmės sugebėjome tai amortizuoti”, – tvirtino „Fortum Klaipėda” vadovas.

Žurnalistų paklaustas, ar jau atsipirko investicijos į jėgainę, T. Eikinas sakė tik tiek, kad „veiklos rodikliai auga, pelningumas auga”, o miestas gauna naudą ir per dividendus, nes 5 proc. įmonės akcijų valdo Savivaldybės kontroliuojama „Klaipėdos energija”.

Šį birželį, 1-24 dienomis, įmonė planuoja vykdyti planinio remonto darbus. Iki 2016 m. tai buvo daroma du kartus per metus.

„Pastebėjome, kad tuo metu kiti šilumos gamintojai gerokai pakeldavo kainas, tad buvo nutarta remonto darbus vykdyti tik kartą per metus, ir tada, kai mažiausias šilumos poreikis”, – aiškino T. Eikinas.

Visgi kiti uostamiesčio šilumos rinkos dalyviai „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad pačiai „Fortum Klaipėda” yra naudinga būtent tuo metu atlikti remontą, nes vasarą šilumos kainos nukrenta iki minimumo, o medienos įmonės vis tiek turi deginti savo gamybines atliekas ir gaminti šilumą, nes kitaip turėtų jas vežti į tą pačią „Fortum Klaipėda” jėgainę ir dar už tai susimokėti.

Vartų mokestis – mažiausias?

Kai kurie Klaipėdos rajono valdžios atstovai „Atvirai Klaipėdai” buvo tvirtinę, kad „Fortum Klaipėda” už atvežamas atliekas prašo iki kelių kartų didesnio vartų mokesčio nei, pavyzdžiui, Estijoje, Mardu mieste veikianti analogiška jėgainė.

„Galiu sąžiningai pasakyti, kad mūsų vartų mokestis yra vienas mažiausių Europoje. Jos vidurkis – apie 45 eurai už toną, pas mus – 25-26. Tai gerokai mažiau nei pas estus, kurie dalį atliekų dar ir importuoja”, – tikino V. Žuta.

Pasak T. Eikino, pagal sutartį buvo galima indeksuoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) taikomą tarifą, tačiau nuspręsta to dar nedaryti.

„Fortum” atstovai patvirtino, kad iki šiol dar nepriima atliekų iš Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri jas nori tvarkyti savarankiškai, ne per KRATC.

„Klaipėdos rajonas dalyvauja toje pačioje RATC sistemoje. Mes turime sutartį tik su RATC, iš rajono negalime priimti, nes griautume sistemą. Nenorime politikuoti, čia savivaldybių klausimas”, – aiškino T. Eikinas.