Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, kai augant transporto priemonių skaičiui, automobilių alyvos parduodama ir sutvarkoma mažiau. Pas atliekų tvarkytojus patenka apie penktadalį panaudoto tepalo, kur dingsta likęs?

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai patiekė vidaus rinkai 21,97 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos – 22 proc. mažiau nei 2015-aisiais (28,15 tūkst. tonų), o buvo surinkta atitinkamai 4,8 tūkst. ir 5,2 tūkst. tonų panaudoto tepalo atliekų. Vis tik specialistų vertinimu, Lietuvoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų alyvos, o apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.

„Nors transporto priemonių Lietuvoje nuolat daugėja (šių metų gegužės pradžioje registruotų automobilių skaičius išaugo iki 1,53 mln.), susiduriame su paradoksalia situacija, kai automobilių alyvos pardavimas ne didėjo, o atvirkščiai – sumažėjo. Ši statistika parodo, kad ne visos alyvos įvežimas yra deklaruojamas ir ne visi gamintojai bei importuotojai vykdo pareigą organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš autoservisų ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip pat vykdyti kitas pareigas – informuoti visuomenę apie alyvos atliekų tvarkymą ir netinkamo jų tvarkymo žalą aplinkai bei visuomenės sveikatai“, – pranešime cituojamas Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Šiuo metu panaudoto tepalo atliekų, kaip ir kitų automobilių atliekų (plastiko, užterštų pašluosčių, gumos, stiklo, kėbulo ir salono dalių) surinkimas ir tvarkymas autoservisams bei automobilių ardytojams kainuoja, nes šios atliekos turi neigiamą rinkos vertę. Metalo turinčios automobilių atliekos (kėbulai, sparnai, filtrai ar akumuliatoriai) turi teigiamą vertę rinkoje ir problemų dėl šių atliekų tvarkymo nekyla.

„Nerimą kelia tai, kad ne visi automobilių servisai linkę priduoti visą sukauptą panaudotą tepalą atliekų tvarkytojams, nes už jo pridavimą reikia mokėti. Jei servisai alyvos atliekų nepriduoda, tada kyla klausimų, kur jie deda panaudotą tepalą? Ar degina alyvos atliekas, ar jas utilizuoja kitu neteisėtu būdu?“, – klausia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Atliekų tvarkytojai pažymi, kad padėtis alyvos atliekų tvarkymo rinkoje nesikeičia daugybę metų ir perspektyvoje nematyti teigiamų permainų dėl teisės aktų spragų. Atliekų tvarkymo įstatymas neužtikrina, kad visi gamintojai ir importuotojai tvarkytų alyvos atliekas.

Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.

Skatinant autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, daugiau nei 1,6 tūkst. narių vienijanti GIA kasmet vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.