Augančia krova ir toliau galintis pasigirti uostas planuoja kitąmet pradėti gilinti akvatoriją bent jau pusmetriu arba visu metru – iki 15 arba 15,5 m. O jau artimiausiu metu čia laukiama dviejų naujų konteinerinių linijų.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pirmadienį žurnalistams pristatė balandžio ir pirmų keturių šių metų mėnesių krovos rezultatus, kurie ir vėl yra geresni nei pernai tuo pačiu metu.

Pasak A. Vaitkaus, labiausiai sumenkusią biriųjų krovinių krovą nulėmė mažesnis grūdų pardavimas ir eksportas – krauta 180 tūkst. tonų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

A. Vaitkus pasidžiaugė generalinių krovinių srautų augimu. Pasak jo, konteinerių krova tonomis išaugo penktadaliu,  skaičiuojant TEU – 17 proc.

„Neseniai bendravau su nauju „Klaipėdos Smeltę” valdančios kompanijos „Terminal Investment Limited“ valdybos nariu. Jie reziduoja Ženevoje. Pokalbis teikia daug vilčių, nes į Klaipėdos uostą ateina naujos dvi linijos. Tai leis „Klaipėdos Smeltei” kitaip išnaudoti savo pajėgumus”, – sakė A. Vaitkus.

Metalo produkcijos krova, pasak jo, uoste išaugo net 165 proc.

Anot direkcijos vadovo, Birių krovinių terminalas ir toliau išlieka didžiausia pagal krovą uosto kompanija. Ir atotrūkis tarp jo ir antroje vietoje esančios krovos kompanijos auga.

„Džiaugiuosi, kad valdyba pritarė dėl papildomo geležinkelio iškrovos mazgo šiai kompanijai. Pernai vien ji aptarnavo daugiau nei 110 tūkstančių vagonų – daugiausiai uoste”, – sakė A. Vaitkus.

Uosto vadovo teigimu, per pirmus keturis šių metrų mėnesius į Klaipėdą atplaukė 2108 laivai – 43 mažiau nei pernai. Tokie skaičiai ir toliau rodo laivų didėjimo tendenciją.

„Galvojame akvatoriją išgilinti arba pusmetriu, arba metru – nuo 15 iki 15,5 metrų, Išsiaiškinsime visas biurokratines procedūras, ar reikia formuoti šlaitus, būtų gerai, kad nereikėtų, gal europinės paramos likutis bus ir bus galima jį gauti. Per šiuos metus tikimės konkursą paleisti, kad kitąmet padaryti. Jau dabar yra užklausa dėl galimybės įvesti 366 metrų ilgio konteinerinį laivą. Tai būtų pats didžiausias uosto istorijoje. O naujas gylis leistų maksimaliai užkrauti „Panamax” tipo laivus. Džiugu, kad kapitono tarnyba klirenso ir monitoringo sąskaita sudaro galimybę šiek tiek padidinti laivų gramzdą”, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, per pirmus keturis šių metų mėnesius į uostą atplaukė 53 tūkst. keleiviai – apie 4000 daugiau. Vien kruizinių keleivių skaičius išaugo 15 proc., nes didėja ir atplaukiantys kruiziniai laivai.

Uosto direkcija per pirmus keturis šių metų mėnesius gavo 6,8 proc. daugiau rinkliavų – 17,09 mln. eurų (pernai tuo pačiu metu- 16 mln.). Vien balandį surinkta 4,06 mln. eurų (pernai – 3,78 mln.).

Komentuodamas kitų Baltijos šalių uostų krovos rezultatus A. Vaitkus sakė, jog Rygoje sausio-balandžio mėnesiais perpilta apie milijonu tonų naftos produktų mažiau, o Ventspilis per šį laikotarpį prarado apie 1,5 mln. tonų anglies.