Ketvirtadienį, 14 val., Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo Jūros saloje atidaroma paroda „Priimame iššūkį. Švedija ir darnaus vystymosi darbotvarkė, 2030“.

Parodą pristato Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Renginyje dalyvaus Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist bei Švedijos garbės konsulė Vaida Vaičaitienė.

Jungtinės Tautos (JT) nustatė septyniolika susijusių darnaus pasaulinių vystymosi tikslų iki 2030 metų. Teigiama, kad juos pasiekus tikslus išnyktų gilaus skurdo, nelygybės ir klimato kaitos grėsmė. Švedija siekia būti lydere, įgyvendindama darbotvarkę iki 2030 metų – ir šalies viduje, ir pasaulyje. Parodoje pristatomi pagrindiniai iššūkiai, kuriuos Švedija išsikėlė sau. Pirmiausia – bado pasaulyje sumažinimas. 34% Švedijos skiriamos viešosios paramos vystymuisi tenka tų šalių, kurioms reikia kovoti su alkiu, žemės ūkiui.

Kiti tikslai akcentuoja kokybišką išsilavinimą, švarų vandenį ir higieną, klimato kaitos poveikio sušvelninimą, deramą darbą ir ekonomikos augimą, nelygybės sumažinimą, atsakingas vartojimą ir gamybą, taiką, teisingumą, inovatyvios partnerystės programas, skurdo mažinimą, gerą sveikatą ir gerovę, lyčių lygybę, prieinamą ir švarią energiją, darnius miestus ir bendruomenės, gyvybė Žemėje.

Švedija, turinti ilgą pakrantę ir daugybę upių bei ežerų, į jūrų apsaugą žiūri rimtai. Vis tik dar liko nepasiektų tikslų, pavyzdžiui, apsaugoti 10% pakrantės ir jūrų teritorijų – šiuo metu saugoma tik 8,2 %.

Neišspręstos pavojingų medžiagų ir menkų žuvų atsargų problemos. 2017 metais Švedija, kartu su Fidžiu, inicijavo svarbią JT Vandenynų konferenciją. Švedija taip pat aktyviau dalyvauja kitose pasaulinėse vandenynų apsaugos programose. Be ES žuvininkystės reglamento vykdomos kitos iniciatyvos, siekiant riboti žvejybą Švedijos valdomose teritorijose. Teigiama, kad tokios priemonės gali veiksmingai padėti didinti žuvų atsargas, daryti teigiamą poveikį kitoms ekosistemų funkcijoms ir paslaugoms.

Reta šalis sunaudoja daugiau energijos vienam žmogui nei Švedija, bet, palyginti su kitomis šalimis, Švedijoje išmetama mažai anglies junginių. Iš atsinaujinančių šaltinių 54 % energijos gaunanti Švedija 2015 m. pagal šią dalį buvo pirma tarp ES valstybių. Nepaisant to, planuojama, kad jau 2040 metais elektra bus gaminama naudojant vien atsinaujinančius energijos šaltinius, o energinis efektyvumas iki 2020 metų turi išaugti 20% nuo 2008 metų lygio.