Kultūros ministerijai paskelbus antrąjį konkursą į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas, pretendentams buvo sudaryta galimybė šį ketvirtadienį susipažinti su įstaiga, jos kolektyvu.
Tuom pasinaudojo tik pianistė, anksčiau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) Spektaklių planavimo tarnybai vadovausi Audronė Juozauskaitė. Visgi iš Palangos kilusi moteris pabrėžia, kad apsispręsti, ar paduoti dokumentus konkursui ji dar turi savaitę.
Audronė Juozauskaitė sakė mananti, kad Muzikiniam teatrui galėtų praversti jos sukaupta patirtis planuojant spektaklius, gilinantis į užsienio teatrų veiklą, valdant repertuarą, kuruojant ir vietinius, ir užsienio solistus. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Skauda dėl šio teatro”
„Esu jūros žmogus. Mačiau šio teatro gimimą 87-88 metais. Iš Šimkaus konservatorijos nuolat ėjome į jį, kiekvienas spektaklis buvo ypatingas įvykis. Nuolat grįžtu čia, kur namai. Skauda dėl šio teatro, jis labai rūpi’, – paklausta, kodėl svarsto galimybę kandidatuoti į teatro vadovus, „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Juozauskaitė.
Ji sakė mananti, kad įstaigai galėtų praversti jos sukaupta patirtis planuojant LNOBT spektaklius, gilinantis į užsienio teatrų veiklą, valdant repertuarą, kuruojant ir vietinius, ir užsienio solistus.
Paklausta, kodėl nedalyvavo pirmajame konkurse, pašnekovė teigė, jog tai yra labai rimtas žingsnis, kuriam reikia skirti nemažai laiko, kad būtum tinkamai pasiruošus. O iki tol ji neturėjo tokios galimybės.
„Negaliu daryti paviršutiniškai ar atsainiai. Dabar galiu įsigilinti į teatro planus, rezultatus. O iš jų matyti, kad pradėjus vadovauti Jonui Sakalauskui, buvo pasiektas didelis šuolis įvairiose srityse”, – teigė A. Juozauskaitė.
Susitikimas su teatro kolektyvu jai paliko itin gerą įspūdį.
„Matyti, kad jie labai myli savo darbą, tad norisi padėti šiems žmonėms”, – sakė pašnekovė.
Paklausta, ar negąsdina tai, kad laimėjus konkursą tektų susidurti su didžiulės apimties sudėtingu teatro rekonstrukcijos projektu, ji teigė niekada nesibijanti sunkumų, nes jie užgrūdina.
„Taip, visam kolektyvui rekonstrukcija būtų didžiulis stresas, tačiau susitelkus galima sėkmingai išgyventi ir ši periodą”, – sakė du magistro diplomus – pianistės ir meno vadybininkės – turinti moteris.
Pirmieji pretendentai netiko
Pirmajame konkurse dalyvavo du pretendentai – vilnietis kompozitorius Antanas Jasenka ir Vytauto Didžiojo universiteto kamerinio orkestro direktorė Rita Bieliauskaitė, tačiau nė vienas iš jų nesurinko būtino balų minimumo.
Pagal Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašą kandidatai, surinkę mažiau kaip 60 procentų didžiausio galimo balų skaičiaus už programos vertinimą ir pokalbį su komisija, laikomi nepraėjusiais konkurso.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras be vadovo liko, kai kadencijos nebaigęs Jonas Sakalauskas laimėjo konkursą ir nuo kovo 1 d. buvo paskirtas LNOBT vadovu.
Norintieji vadovauti teatrui privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą meno, humanitarinių arba socialinių mokslų srities išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Jie taip pat privalo pateikti teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programą.
Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams.
Pretendentų dokumentai priimami iki birželio 12 d. įskaitytinai.
Bet Jono Sakalausko pirmasis darbas Vilniaus operhauze- Juozauskaitės atleidimas.