Rašydamas šį komentarą svarsčiau, ką pavadinime reikėtų įdėti į kabutes: „regioninė politika“ ar „saulėlydis“? Tikriausiai viską, nes Lietuvoje regioninės politikos niekada nebuvo, tad ir jokio čia saulėlydžio negali būti. Nusprendžiau atsisakyti kabučių visai.
Bet pradėkime nuo pradžių. Šalis vėl pasinėrė į politinį skandalą! Jie gi pas mus permanentiškai vyksta. Pamenate, Garliavoje „kovota dėl mergaitės“, triukšmingai teista Darbo partija, laukiant kada jos lyderiai bus susodinti ir t.t. , ir pan. Dabar Seimas driokstelėjo keliasdešimt puslapių teksto apie grėsmes, ir politikai bei šios veiklos apžvalgininkai garantuotai kaip maži vaikai turkšis šioje purvo vonioje dar kokius metus ar ilgiau.
Tai – puiki dūmų uždanga, atitrauksianti visuomenės dėmesį nuo esminių dalykų, tokių, kaip naujasis Europos Sąjungos biudžetas ar 2019 m. rinkimai, mokesčių pertvarka ir t.t. Muzikos ir šou pasaulyje dūmų uždanga reikalinga įspūdžiui, o karyboje – tam, kad nesimatytų, kas yra daroma. Ši dūmų uždanga dvigubo veikimo. Tai yra ir įspūdį daro rinkėjams prieš artėjančių 2019 m. rinkimų maratoną, kokia gera nauja valdžia, ir pridengia kitą veiklą arba neveikimą.
Ir šiame kontekste aiškėja, kad valstiečių šūkiai apie regioninę politiką, atsigręžimą į regionus buvo tik deklaracijos. Nes politika neparemta nei administracinėmis regionų struktūromis nei ištekliais, t.y. pinigais, tai tik plepalai ir laiko gaišinimas. O laiko Lietuva, priešingai nei Vilnius, kaip tik ir neturi.
Visai neseniai politiniame depe metus regioninės politikos lokomotyvu buvęs vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys buvo atkabintas nuo ir taip vos vos važiuojančio sąstato ir gavo Lietuvos žemės ūkį su visais plantatoriais ir dvarponiais. O regioninė politika matomai liks depe ant rezervinių bėgių iki kitų rinkimų, kai vėl vagonus patampys, kad būtų judesio ir garso.
Plėtojantis „MG Baltic” ir VSD pažymų skandalui ramiai, lyg niekur nieko. buvo pranešta, kad naujasis ES biudžetas Lietuvai tikėtina bus mažesnis, gal milijardu eurų. O regioninė politika greičiausiai netaps išskirtinio finansavimo objektu, nes Lietuvos valdžia pavėlavo Briuseliui patekti informaciją, kad priėmė sprendimą šalį padalinti į du regionus, kurių BVP skiriasi dvigubai (Vilniaus apskr. siekia 109 proc. ES vidurkio, o kitos Lietuvos – 62 proc.). Taigi finansavimo iki 2027 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas regioninei politikai vykdyti ir bandyti įveikti atskirtį tarp dviejų Lietuvų gali ir negauti.
Tačiau premjeras džiaugiasi, kad ES toliau finansuos Ignalinos AE ir „Rail Baltica” projektus. Keista koreliacija, nes Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) savo išvadose kaip tik ir įvardija, kad grėsmę keliančios kompanijos labai buvo suinteresuotos ir veikė būtent atominės elektrinės uždarymo ir geležinkelių infrastruktūros plėtros srityse. Kaip sakė profesorius Vytautas Landsbergis, „o kas galėtų paneigti“?
Regis, padėtis klostosi tokia: Lietuva 2021–2027 m. į ES mokės trečdaliu daugiau, gaus penktadaliu mažiau, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas tikslinio papildomo finansavimo negaus, nes valdininkai ar tai nežinojo, ar tai pamiršo, ar tai nespėjo informuoti Briuselį apie du labai skirtingo ekonominio lygio regionus Lietuvoje. Čia, žinoma, už tai atsakingų nėra, niekas nebus nei nubaustas, nei viešai pabartas. O be finansavimo pokyčių ir nebus, toliau didės praraja tarp Vilniaus ir Lietuvos, rajonuose mažės žmonių skaičius, prastės švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir pragyvenimo lygis.
Bet yra ir kuo pasidžiaugti – tikėtina ES biudžeto asignavimai sumažės ir Estijai! Valio…?!
Ir kam čia rūpi tas ES biudžetas ir regioninė politika po 2021 m., kai, pasirodo vienas koncernas lygtai „šaudo į valstybę…“, o partijos viso labo tik įvairių koncernų (ar jų savininkų) projektai? Išties, kai gerai apsižvalgai ir kritiškai pasvarstai, gal ta valstybė jau seniai pašauta komoje guli…
0 Comments