Kad suderinti miesto ir uosto interesus, poreikius bei tikslus nėra taip paprasta, buvo galima įsitikinti pirmadienį vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje, kuriame pristatant Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) keitimo koncepciją kelių uosto bendrovių vadovai rimtai kibo į atlapus dokumentą pristačiusiam architektui. Įsiaudrinusius uostininkus keletą kartų teko raminti ir santūriajam Uosto direkcijos generaliniam direktoriui, posėdžio vedėjui Arvydui Vaitkui, ir ne tokiam santūriam miesto merui Vytautui Grubliauskui, kurį nugalėti „žodžių mūšyje” nėra lengva.

Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos svarstymas už šių durų vyko audringai. Palmiros Mart nuotr.

Miesto BP sprendiniai yra parengti iki 2030-ųjų metų, o štai bendra miesto teritorijos vystymo raida, arba, pasak administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, tos raidos vizija apima laikotarpį iki 2050-ųjų.

Šis planas balandžio mėnesį buvo pristatytas vieniems uostamiesčio kaimynams – Klaipėdos rajono tarybai, kuri planui pritarė, o antrojo miesto kaimyno – uosto atstovų – pritarimo laukta minėtame pirmadienio posėdyje.

Pats pristatymas patikėtas planą rengusios bendrovės „Urbanistika” architektui Sauliui Motiekai, kuris į dokumentą pasižiūrėjo net tik iš dalykinės – techninės, bet ir iš  filosofinės pusės. Pradžioje visiems paaiškinęs, ką reiškia žodis koncepcija, pranešėjas vėliau bandė samprotauti tema, kaip turėtų būti suvokiamas Klaipėdos miestas: ar tai yra uosto miestas, ar miesto uostas?

Visgi uosto įmonių atstovams filosofinė pristatymo pusė rūpėjo mažiausiai – juos supykdė konkretūs, plika akimi matomi dalykai, o būtent BP keitime įvairiomis spalvomis nuspalvintos tos teritorijos, kurios dabar priklauso konkrečioms uosto bendrovėms.

Tai buvo suprasta kaip miesto kėsinimasis užgrobti jų teritorijas. Dėl to didžiausią nepasitenkinimą rodė „Klasco” generalinis  direktorius Audrius Pauža, pareiškęs, kad „mūsų teritorija tampa įkaitu” ir kad tokiam planui jis pritarti negalįs. Jo poziciją palaikė dar kelių jūrinių įmonių bei pramonininkų atstovai, vienas iš kurių replikavo, kad „jūs paišote ten, kur jūsų neprašo paišyti”.

Tada neišlaikė miesto mero V. Grubliausko nervai ir jis teigė turįs tokią pat teisę uostininkų klausti, o kaip reiktų reaguoti, kai uostas kėsinasi į miesto teritorijas? Tačiau tuoj pat pats ir atsakė, pabrėžęs, kad tokie argumentai niekur neveda ir ragino visus susirinkusiuosius ieškoti kompromiso.

„Kompromisas neturėtų būti vertinamas kaip kapituliacija”, – sakė  V. Grubliauskas, priminęs, jog patvirtintas uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygmens dokumentas. Jį palaikęs A. Vaitkus savo ruožtu priminė, kad Jūrų krovos kompanijų asociacija yra pateikusi savo pastabas dėl minėto miesto BP ir ragino jam pritarti.

Po dar kone pusvalandį trukusios diskusijos, priminusios situaciją „truk už vadžių – ir vėl iš pradžių”, visgi Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai buvo pritarta su išlyga – pritarti su teikiamomis pastabomis. Tiesa, A. Pauža balsavo prieš, o 3 uosto tarybos nariai susilaikė.