Klaipėdos rajono savivaldybėje Sendvario seniūnijoje Klausmylių viensodyje praeivių ir turistų akis džiugina Jono Birškaus sodybos namas, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. yra pripažintas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiandien sodyba galima gėrėtis jų savininkų Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos dėka.

Klaipėdos r. savivaldybės nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime teigiama, kad mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė dėkoja sodybos savininkams ir džiaugiasi vos per kelis metus įvykusiais sodybos pokyčiais.

„Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai – privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu. Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien – Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas. Jei rajone būtų daugiau tokių puikių žmonių, kurie įsigiję paveldo objektus išsaugotų ir atkurtų ne tik kokį vieną pastato fragmentą, bet visą autentišką statinį, tai mūsų rajone būtų daugiau unikalių paveldo objektų“, – pranešime cituojama R. Cirtautaitė.

I.Reliugaitė ir R. Rimgaila jiems priklausančią sodybą tvarko savo lėšomis. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė informavo, kad kultūros paveldo objektų valdytojams yra galimybė gauti išlaidų kompensavimą už atliktus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, jų projektavimą, tyrimus. Lėšos kompensavimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos programos, kurią rengia, jos vykdymą organizuoja bei jai skirtas lėšas naudoja Kultūros paveldo departamentas.

Pranešama, kad, deja, išlaidos kompensuojamos tik tiems kultūros paveldo objektams, kurie yra saugomi valstybės ir prieinami visuomenei lankyti. Tačiau yra ir nemažai regioninės, vietinės reikšmės paveldo objektų, žymių asmenų kapų, kurie neturi valstybės saugomo objekto statuso, tačiau yra svarbūs krašto bei šalies istorijai. Teigiama, jog ir jiems tvarkyti praverstų valstybės parama.

J. Birškaus atminimą įamžina ne tik unikali sodyba, bet ir jo kapas, kuris Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas 2015 m. J. Birškus ir jo žmona Marinke palaidoti Lūžų kapinėse. Prie kapo yra pastatyta J. Birškaus biografinė lentelė, kurioje įamžinti svarbiausi jo darbai. J. Birškaus ir jo žmonos kapo sutvarkymui ir įamžinimui rajono Savivaldybė skyrė 1,5 tūkst.

INFORMACIJA

Jonas Birškus (1870–1959) – žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. J. Birškus priklausė „Sandoros“ draugijos valdybai. 1928 m. už nuopelnus puoselėjant lietuvybę apdovanotas IV-o laipsnio Gedimino ordinu. Sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru.  Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės–XX a. pradžios mūrinės architektūros tradicijų pavyzdys.