[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, ketvirtadienį paminėtos 77-osios sovietų organizuotų pirmųjų mūsų šalies gyventojų trėmimų metinės.

Nuo 13 val. ties paminklu „Arka” prasidėjo tremtinių ir politinių kalinių vardų bei likimų skaitymai, o po eisenos prie Tauto kančios paminklo S. Daukanto gatvėje tradiciškai pagerbtos sovietinių represijų aukos.

Pirmąsias pavardes oficialiai pradėdamas renginį perskaitė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Prie akcijos nuo pat pradžių prisijungė ir Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“(KLAS) bei Klaipėdos skautai.

„Dalyvauju čia, nes manau, kad negalima pamiršti to, kas įvyko anksčiau. Tai, kas pamirštama, yra linkę pasikartoti. Tremtis palietė ir mano šeimą, todėl man liūdna pagalvojus apie tai, kiek gyvenimų buvo sugadinta, kaip dabar būtų atrodžiusi Lietuva, jei nebūtume praradę tiek savo tautiečių“, – sakė KLAS atstovas.

Ne skaityti, tačiau pasiklausyti ir pagerbti tremtinių atminimo atėjusi klaipėdietė atviravo, kad jai šis renginys labai reikšmingas, kadangi jos krikštamotė  taip pat buvo išvežta į Sibirą. „Reikia tokių renginių atminimo įprasminimui. Juk jaunimas nieko apie tuos laikus nežino”, – pridūrė moteris.

Iš viso šiemet planuojama perskaityti daugiau nei 100 000 tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų. Klaipėdoje – 20 000. Renginys nesibaigs tol, kol nebus perskaityta paskutinė pavardė ir likimas skaitymų knygoje.

1941 metų birželio 14-ą paryčiais komunistai pradėjo masinius trėmimus iš Lietuvos. Okupantai ir vietiniai kolaborantai auštant įsiverždavo į miegančių gyventojų namus, kratos metu atimdavo brangesnius daiktus ir liepdavo ruoštis tremčiai.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dar iki okupacijos, 1940 m. sausį, NKVD (KGB pirmtakas) numatė pirminį represijoms pasmerktų žmonių skaičių – apie 320 tūkstančių. Vien iš 485 Kauno vidurinių mokyklų mokytojų norėta suimti 165. Užkliuvo net pradinių mokyklų mokiniai, priklausę katalikų organizacijai „Angelaičiai“.  Per kelias 1941 m. birželio dienas į lagerius išvežta 7,5 tūkst. vyrų, ištremta 12,5 tūkst. žmonių, iš jų – per 5 tūkst. vaikų.

Po nacių okupacijos vėl grįžę sovietiniai okupantai trėmimus vykdė iki pat Josifo Stalino mirties 1953 m.

Didžiausi trėmimai buvo vykdomi 1948 metais. Tuomet gegužės – birželio mėn. į sunkiai išgyvenamas Sibiro dykras gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta 40 tūkst. lietuvių – iš jų ketvirtadalis vaikų, beveik pusė moterų, 5 tūkst. senjorų. Šiai nežmoniškai operacijai pavadinimu „Vesna“ („pavasaris“) buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos – vidutiniškai vienam tremtiniui, netgi vienam vaikui – po trėmėją.

1941-1953 m. iš okupuotos Lietuvos komunistai ištrėmė 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų 28 tūkst. mirė tremties vietose. Iš 1941-ais išvežtų politinių kalinių sugrįžo tik dešimtadalis.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”35256,35257,35258,35259,35260,35261,35262,35255,35263,35264,35265,35266,35267,35268,35269,35270,35271,35282,35283″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]