Miestas, Svarbu

Bendrasis planas: ką mano aktyvi visuomenė? (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-06-19


Nors viešai svarstant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepciją ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą aršios diskusijos ir nebuvo, architektas Edmundas Benetis pareiškė, kad suplanuota miesto plėtra “visomis kryptimis” yra pats blogiausias variantas, turėsiantis ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Tuo metu kiti jo kolegos siūlė miestui investuoti į nepriklausomą galimos uosto plėtros poveikio krantams tyrimą, nes dabartinis, paremtas vien matematiniu modeliavimu, esą kelia abejonių.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Dauguma pasiūlymų – ne dėl koncepcijos

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė sakė, kad iki viešojo svarstymo buvo gauta per 170 pasiūlymų “ir jie vis dar plaukia”.

Tačiau plano rengėjų – UAB “Urbanistika” – atstovas architektas Saulius Motieka teigė, kad iš visų šių pasiūlymų tik apie 15 buvo dėl pačios plano koncepcijos, bet ir jie esą buvo neesminiai, pagal juos bus tik pakoreguota grafinė dalis.

“Konkrečių sklypų sprendinių koncepcijoje nėra. Jie bus tik konkretizuotuose sprendiniuose”, – sakė S. Motieka.

Anot M. Černiūtės-Amšiejienės, minėtuosius sprendinius tikimasi pradėti viešinti rugsėjį.

Kokie pastebėjimai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovei išreiškus abejones, kad jau ties pačiu Palangos-Šilutės plentu numatoma gyvenamoji teritorija, M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad minėtuose konkrečiuose sprendiniuose bus numatyta, kad prie pat plento koncentruosis labiau komercija, o gyvenamoji teritorija – toliau.

Antanas Blynas iš Vitės bendruomenės teiravosi, kokia numatoma geležinkelio ateitis, ar nenumatoma jo iškelti iš miesto centro.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas akcentavo, kad apie visišką geležinkelio iškėlimą iš miesto centro niekada nebuvo kalbos, visada kalbėta tik apie srautų sumažinimą.

“Įvyko jau ne vienas susitikimas su geležinkelių vadovybe. Bus atnaujinamas susitarimas atsižvelgiant į pasikeitusius jų planus”, – sakė S. Budinas.

Pasak S. Motiekos, koks bus geležinkelis – taip pat yra konkrečių sprendinių klausimas. “Lietuvos geležinkeliai” esą pažadėjo iki jų realizavimo duoti atsakymą.

„Vitės“ bendruomenės pirmininkas, miesto Tarybos narys Tomas Meškinis kėlė Švyturio gatvės klausimą – esą jo sujungimo nenori nei įmonės, nei gyventojai.

“Vienokia ar kitokia Švyturio gatvė linijiniame mieste yra būtina. Ji yra ir dabartiniame bendrajame plane”, – sakė Saulius Motieka.

Muziko centro (Senamiesčio) seniūnaitis Renaldas Kulikauskas teiravosi, ar bendrojo plano koncepcija atitinka ekonominę miesto strategiją, vadinamąjį Mėlynąjį proveržį, kuriame numatoma iki 2030 m. miesto gyventojų skaičių padidinti nuo 150 iki 190 tūkst.

“Ne, koncepcija paremta ekonominėmis, demografinėmis tendencijomis. Tačiau tikrai mieste bus galima sutalpinti ir 240 tūkstančių, nes projektuojama trigubai didesnė nei poreikiai teritorija”, – sakė S. Motieka.

Dėmesys krantams

“Buvo minėta apie kranto įtaką atsiradus giliavandeniam uostui. Tačiau sprendiniai imami remiantis uosto bendrojo plano darbu. Kodėl? Ar miestas negalėtų užsisakyti atskiro individualaus vertinimo? Dabar pateikti tik matematinio skaičiavimo modelio rezultatai, bet neaišku, kokie buvo suversti parametrai į tą modelį”, – sakė architektas Romas Gailius.

SPAV ataskaitą pristačiusio UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos grupės vadovo Vytautas Belicko teigimu, poveikio krantams vertinimą atliko Švedijos mokslininkai.

“Tai tikrai nešališka. Dar vertino ir daktaras Žilinskas, kuris nuolat seka krantų dinamiką. Taip, nuomonių yra skirtingų, kaip tvarkyti krantus, bet priežastys ir dinamika yra aiškios”, – teigė V. Belickas.

Tačiau architektas Mindaugas Savickas ragino Savivaldybę nepasitikėti vien tokiu vertinimu ir pasitelkti šioje srityje esą lyderiaujančius olandų mokslininkus, “kad nebūtų padaryta rimtų klaidų”.

“Buvo skelbti du tarptautiniai konkursai dėl kietųjų krantotvarkos priemonių, bet neatsirado nė vienos įmonės. Uostas turės atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą”, – savo ruožtu teigė S. Budinas.

Kada patvirtins?

Baigiantis svarstymui architektas Edmundas Benetis pareiškė, kad planuojama miesto plėtra visomis kryptimis “yra pats blogiausias variantas”.

“Maksimaliai blogas, ir minimaliai pagrįstas variantas. Sprendimo pasekmės bus labai rimtos ir ilgam. Esmė, kad guzikui (uostui – Autor. past.) leido planą daryti visam kostiumui. Teritorijų planavimo įstatymas paleido tokį kliedesį į gyvenimą”, – teigė E. Benetis.

Žinia, šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas yra aukštesnės galios dokumentas nei miesto bendrasis planas.

Tuo metu Algirdas Stankus, UAB “Liepų terasos” vadovas, teiravosi, ar uostas gali nutraukti, nukelti verslo labai laukiamas miesto bendrojo plano rengimo procedūras.

“Planas maksimum yra pasitvirtinti bendrąjį planą iki metų galo, vėliausiai – iki kitų metų pirmo ketvirčio galo”, – sakė S. Budinas.


2018-06-19

2 komentarai apie “Bendrasis planas: ką mano aktyvi visuomenė?”

  1. Savivaldybėje birželio 15 d. vykusio pristatymo tikslas – pateikti miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos ir SPAV (strateginio pasekmių aplinkai vertinimo) ataskaitos turinio, kurių vieną sudaro net 262 psl., o kitą 371 psl., esminius aspektus. Tokiam didelės apimties turiniui pristatyti paprastai daromos skaidrės, kad net ne toks kietas specialistas galėtų suvokti apie ką kalba. Skaidrių pristatytojai iš kompanijų “Sweco” ir “Urbanistika” net į šiuos glaustus turinio pristatymus sudėjo nemažai info mažu šriftu, kurios per tas kelias sekundes, skirtas susipažinimui su kiekviena iš rodomų, jau ir salės viduryje sėdintiems nesimatė. Pradžiai nerimavę svečiai puolė fotografuoti, bet vėliau nusiramino, matyt, kaip ir aš, pamanę, kad po renginio galės atidžiau pastudijuoti gautą medžiagą namuose. Bet, pasirodė, kad savivaldybės administracijos sekretoriatas nedarė vaizdo įrašo, kuriuo galėtų pasidalinti, o turinio pristatytojai nesiteikia pateikti pristatymo kopijų. Šiandien kreipiausi į UAB “Urbanistika” projektų vadovą Saulių Motieką, kuris atsisakymą pateikti kopiją sušvelnino maloniu pasiūlymu atsiųsti dvi rodytas skaidres. Jei tik prisiminsiu jų antraštes..:)

  2. Pristatyme dalyvavau ir aš. Tiesą sakant šiek tiek gėda dėl kolegų R. Gailiaus ir M. Savicko pasisakymų. Gėda, nes eilinį kartą girdime leitmotyvą “išvadas pateikė netinkami ekspertai, reikia kitų, nešališkų”. Netikima profesionalais, ekspertais, netikima pažangiais tyrimo metodais (situacijos modeliavimais kompiuterinėmis priemonėmis, naudojantis sukauptomis duomenų bazėmis). NASA tiki, lietuviai ne. Keista XXI amžiaus žmonių pozicija. Pats M. Savickas gi savo ruožtu, siūlydamas vietoje švedų mokslininkų kreiptis į olandus yra šališkas, nes dalį studijų baigė Olandijoje, tad tokie siūlymai tikrai neatrodo nešališkai.
    Planas rengiamas kokybiškai, dirba profesionalai. Sėkmės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt