Nors viešai svarstant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepciją ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą aršios diskusijos ir nebuvo, architektas Edmundas Benetis pareiškė, kad suplanuota miesto plėtra „visomis kryptimis” yra pats blogiausias variantas, turėsiantis ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Tuo metu kiti jo kolegos siūlė miestui investuoti į nepriklausomą galimos uosto plėtros poveikio krantams tyrimą, nes dabartinis, paremtas vien matematiniu modeliavimu, esą kelia abejonių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dauguma pasiūlymų – ne dėl koncepcijos

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė sakė, kad iki viešojo svarstymo buvo gauta per 170 pasiūlymų „ir jie vis dar plaukia”.

Tačiau plano rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas architektas Saulius Motieka teigė, kad iš visų šių pasiūlymų tik apie 15 buvo dėl pačios plano koncepcijos, bet ir jie esą buvo neesminiai, pagal juos bus tik pakoreguota grafinė dalis.

„Konkrečių sklypų sprendinių koncepcijoje nėra. Jie bus tik konkretizuotuose sprendiniuose”, – sakė S. Motieka.

Anot M. Černiūtės-Amšiejienės, minėtuosius sprendinius tikimasi pradėti viešinti rugsėjį.

Kokie pastebėjimai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovei išreiškus abejones, kad jau ties pačiu Palangos-Šilutės plentu numatoma gyvenamoji teritorija, M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad minėtuose konkrečiuose sprendiniuose bus numatyta, kad prie pat plento koncentruosis labiau komercija, o gyvenamoji teritorija – toliau.

Antanas Blynas iš Vitės bendruomenės teiravosi, kokia numatoma geležinkelio ateitis, ar nenumatoma jo iškelti iš miesto centro.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas akcentavo, kad apie visišką geležinkelio iškėlimą iš miesto centro niekada nebuvo kalbos, visada kalbėta tik apie srautų sumažinimą.

„Įvyko jau ne vienas susitikimas su geležinkelių vadovybe. Bus atnaujinamas susitarimas atsižvelgiant į pasikeitusius jų planus”, – sakė S. Budinas.

Pasak S. Motiekos, koks bus geležinkelis – taip pat yra konkrečių sprendinių klausimas. „Lietuvos geležinkeliai” esą pažadėjo iki jų realizavimo duoti atsakymą.

„Vitės“ bendruomenės pirmininkas, miesto Tarybos narys Tomas Meškinis kėlė Švyturio gatvės klausimą – esą jo sujungimo nenori nei įmonės, nei gyventojai.

„Vienokia ar kitokia Švyturio gatvė linijiniame mieste yra būtina. Ji yra ir dabartiniame bendrajame plane”, – sakė Saulius Motieka.

Muziko centro (Senamiesčio) seniūnaitis Renaldas Kulikauskas teiravosi, ar bendrojo plano koncepcija atitinka ekonominę miesto strategiją, vadinamąjį Mėlynąjį proveržį, kuriame numatoma iki 2030 m. miesto gyventojų skaičių padidinti nuo 150 iki 190 tūkst.

„Ne, koncepcija paremta ekonominėmis, demografinėmis tendencijomis. Tačiau tikrai mieste bus galima sutalpinti ir 240 tūkstančių, nes projektuojama trigubai didesnė nei poreikiai teritorija”, – sakė S. Motieka.

Dėmesys krantams

„Buvo minėta apie kranto įtaką atsiradus giliavandeniam uostui. Tačiau sprendiniai imami remiantis uosto bendrojo plano darbu. Kodėl? Ar miestas negalėtų užsisakyti atskiro individualaus vertinimo? Dabar pateikti tik matematinio skaičiavimo modelio rezultatai, bet neaišku, kokie buvo suversti parametrai į tą modelį”, – sakė architektas Romas Gailius.

SPAV ataskaitą pristačiusio UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos grupės vadovo Vytautas Belicko teigimu, poveikio krantams vertinimą atliko Švedijos mokslininkai.

„Tai tikrai nešališka. Dar vertino ir daktaras Žilinskas, kuris nuolat seka krantų dinamiką. Taip, nuomonių yra skirtingų, kaip tvarkyti krantus, bet priežastys ir dinamika yra aiškios”, – teigė V. Belickas.

Tačiau architektas Mindaugas Savickas ragino Savivaldybę nepasitikėti vien tokiu vertinimu ir pasitelkti šioje srityje esą lyderiaujančius olandų mokslininkus, „kad nebūtų padaryta rimtų klaidų”.

„Buvo skelbti du tarptautiniai konkursai dėl kietųjų krantotvarkos priemonių, bet neatsirado nė vienos įmonės. Uostas turės atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą”, – savo ruožtu teigė S. Budinas.

Kada patvirtins?

Baigiantis svarstymui architektas Edmundas Benetis pareiškė, kad planuojama miesto plėtra visomis kryptimis „yra pats blogiausias variantas”.

„Maksimaliai blogas, ir minimaliai pagrįstas variantas. Sprendimo pasekmės bus labai rimtos ir ilgam. Esmė, kad guzikui (uostui – Autor. past.) leido planą daryti visam kostiumui. Teritorijų planavimo įstatymas paleido tokį kliedesį į gyvenimą”, – teigė E. Benetis.

Žinia, šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas yra aukštesnės galios dokumentas nei miesto bendrasis planas.

Tuo metu Algirdas Stankus, UAB „Liepų terasos” vadovas, teiravosi, ar uostas gali nutraukti, nukelti verslo labai laukiamas miesto bendrojo plano rengimo procedūras.

„Planas maksimum yra pasitvirtinti bendrąjį planą iki metų galo, vėliausiai – iki kitų metų pirmo ketvirčio galo”, – sakė S. Budinas.